Pradžia

Spausdinti

Liberali mokykla lygiuojasi į verslą

on 2017 rugsėjo 18, Pirmadienis 13:52.

Postmodernioje laisvoje įvairialypėje visuomenėje kiekviename žingsnyje ir kiekvieną valandą iškyla alternatyvos, o žmogus turi nuolat rinktis. Tėvai renka vaikams mokyklas, tik ar yra vienos geros mokyklos koncepcija? Tikrai ne. Psichologas, Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius suskaičiavo virš 98 įvairiausių mokyklos modelių. Visi jie turi teisę egzistuoti, ir tai puiku. Jie savaip panašūs ir savaip  skirtingi. Vienas jų - liberali mokykla, orientuota į verslą. Joje gyvena vaikai (atkreipkite dėmesį – gyvena, o ne ruošiasi gyvenimui!). Kuo ypatinga liberali mokykla, kokie jos išskirtinumai? Kokios ateities perspektyvos atsiveria jos absolventams?

plot

Spausdinti

Kiek kainuoja malonumai postmodernioje visuomenėje?

on 2017 rugsėjo 18, Pirmadienis 13:22.

Kokį vaiką norime suformuoti, skatindami jį lankyti įvairius būrelius? Neteisingas požiūris yra tas, kad mokiniams neformalusis švietimas turi teikti malonumą, tenkinti jo poreikius. Ne. Tai absoliučiai klaidinga nuomonė. Papildoma veikla po pamokų kiekvienam mokiniui turi duoti naudos. Tai investicija į vaiko ateitį.

Psichologas Tomas Lagūnavičius teigia, jog  neformalusis ugdymas visais būdais  turi lavinti vaiko meistriškumą, ruošti jį karjerai ir išmokyti konkuruoti globalioje rinkoje. Kodėl ir kaip reikia siekti meistriškumo? Kaip užauginti vaiką – lyderį? „Viskas labai paprasta“, - sako T. Lagūnavičius ir pateikia kelias sėkmingo kelio  gaires, kurios turi būti aiškios tėvams ir  kiekvienam vaikui jau ketvirtais penktais jo gyvenimo metais.

jhg

Spausdinti

Kalbėkim atvirai: mokytis neverta!

on 2017 rugsėjo 18, Pirmadienis 13:17.

Visiems iki gyvo kaulo įgrisęs šūkis – mokytis visą  gyvenimą – pasenęs. Kodėl? Nes mokaisi ilgai ir nematai rezultato, atsiranda nepasitikėjimas savimi. Bet ką daryti, juk gresia egzaminai! Išduosiu tau kelias paslaptis...

1.Tiek vaikus, tiek suaugusius reikia išmokyti mokytis greitai ir efektyviai. Tada sumažėja nerimas, dingsta egzamino/ atsiskaitymo baimė. Nes žmogus žino, kad žino. Jam ramu.

2.Greitai ir lengvai išmoksti  -  gerai išlaikai egzaminą, gauni pozityvų vertinimą. Tampi sėkmingu žmogumi.

3.Greitai išmoksti to, ko tau reikia, tobulini žinias, įgūdžius. Kasdieniai aukšti pasiekimai džiugina visus – gerėja šeimos mikroklimatas. Tai puiki smurto prevencija, nes nesėkmingas vaikas/ sutuoktinis tai nepateisinti lūkesčiai. O nepateisinti lūkesčiai visada provokuoja žodinę, vėliau fizinę agresiją.

4.Bendrąjį išsilavinimą, kurį teikia tradicinė mokykla, dabar dažnai nustelbia kiti informacijos  šaltiniai – žiniasklaida, internetas. Jų autoritetas kartais didesnis nei mokytojo. Moralizuoti vietoj to, kad suteiktų naujų žinių mokytojui negalima. Turi veikti „optimizavimo principas“ – tada darai tai, ką lengviausiai gali išmokti. Kam vargti, jei gali viską daryti paprasčiau?

5.Šiandien nebėra laiko mokytis, reikia greitai išmokti, kad miestų „džiunglėse“ tavęs nesutryptų kiti – greitesni, mokytesni, turintys daugiau informacijos ir įgūdžių.

6.Turi išmokti išeiti iš savo saugumo zonos, nes laikai egzaminus kiekvieną dieną. Pvz., vairuoji automobilį – reiškia, irgi laikai egzaminą. Avarija –  klaida, kuri kitą kartą gali nepalikti antro šanso išgyventi tau ir/ arba kitiems.

7.Vadovaukis sėkmingo žmogaus šūkiu: „Aš galiu pats!“. Tada nebeliks problemų – tik iššūkiai. Baik mokytis, pradėk išmokti. Ir būsi laisvas -  nepriklausoma asmenybė. Nepasitikėjimas savimi dings.

Pagal psichologą Kauno Jaunimo mokyklos direktorių Tomą Lagūnavičių.

sal

Tekstas: Rita Kaučikienė; Nuotrauka: Karolina Černevičienė

 

 

Spausdinti

Kitoks nuotolinis mokymasis

on 2017 rugsėjo 18, Pirmadienis 13:13.

Sparčiai tobulėjant informacinėns ir komunikacinėms technologijoms šiuolaikinės  nuolat kintančios ir besimokančios visuomenės vienu iš švietimo prioritetų tapo  nuotolinis mokymasis (angl. distance learning). „Tai nuoseklus savarankiškas ar grupinis mokymas(is), kai besimokančiuosius ir mokytoją, dėstytoją skiria atstumas ir / ar laikas, o bendravimas ir bendradarbiavimas, vyksta ir  mokymosi medžiaga pateikiama informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (IKT)“, - rašoma Lietuvos respublikos Švietimo ir mokymo ministerijos tinklalapyje.  Tokiu būdu  išsiplečia galimybės įsigyti išsilavinimą efektyviai, sistemingai, produktyviai, mažiausiomis laiko sąnaudomis. Nuotolinis mokymasis įgalina besimokantįjį plačiau ir lanksčiau įsisavinti mokomąją medžiagą, skatina jį tęsti mokymąsi visą gyvenimą, o mokytojui suteikia galimybių ieškoti ir pritaikyti naujausius mokymosi metodus ir formas. Tai veiksmingas būdas skatinti  anksti iš švietimo sistemos iškritusius asmenis (nebaigusius pagrindinio ar vidurinio ugdymo) tęsti mokymąsi ir įgyti brandos atestatą. Nuotolinio mokymosi sistema ypač aktuali ir veiksminga dirbantiems arba turintiems mokymosi sunkumų (greitai išsiblaško, lėčiau suvokia naują informaciją ir pan.), taip pat daug keliaujantiems (siekiantiems karjeros sporte, muzikoje ar mene), besigydantiems  ligoninėje ar sanatorijoje;  labai gabiems arba, atvirkščiai, turintiems  specifinių psichologinių bendravimo problemų ir kt.

jahg

Yra labai daug ir įvairių nuotolinio mokymosi formų ir metodų. Nuotolinis mokymasis, kuris vyksta fiksuotu laiku ir kartais tam tikroje vietoje, pavyzdžiui, naudojant vaizdo ar garso konferencijų būdą, vadinamas sinchroniniu. Asinchroninis nuotolinis mokymasis vyksta bet kur ir bet kuriuo metu, bendraujama naudojantis informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Asinchroninio nuotolinio mokymosi metu lengviau suderinti darbo, šeimos reikalus ir mokymąsi. Mišriajame nuotoliniame mokyme yra sinchroninio ir asinchroninio mokymosi elementų .

Tam , kad  nuotolinio mokymosi procesas duotų maksimalų rezultatą, jis yra struktūrizuojamas – suskirstomas etapais. Pirmajame (paruošiamajame) etape mokinys įgyja visus reikalingus kompiuterinio raštingumo įgūdžius ir jam užtikrinama tinkama mokymuisi IKT bazė.

 Antrajame etape mokinys aprūpinamas visais reikalingais šaltiniais –tekstine ir video mokomąja medžiaga. Labai svarbu tekstinę pamokos medžiagą  skirstyti sudedamosiomis dalimis į :

a.pirminį tekstą (įvadinė pamokos dalis – apžvalga);

b. pagrindinį tekstą (tai, ką mokinys privalo išmokti 100 proc.);

c.šablonus (teksto pavyzdžiai – šablonai, kuriuos taikydamas mokinys atliks užduotis savarankiškai).

Trečiajame  etape mokytojas parengia vertinimo sistemą  ir nuodugniai  supažindina mokinį su vertinimo „įrankiais“- vertinimo ir įsivertinimo metodika. Nemažiau svarbu yra aptarti ir nusistatyti bendravimo ir bendradarbiavimo formas ir metodus („facebook“, „skype“, diskusijų forumai, vaizdo ir garso konferencijos, aktuali ir tinkama mokymosi programa, papildomi informacijos šaltiniai ir kt.).

Visi šie išvardinti etapai bus taikomi Kauno Jaunimo mokykloje ir Kauno suaugusiųjų mokymo centre, tačiau direktorius Tomas Lagūnavičius kalba apie kitokį – modernesnį – nuotolinio mokymosi būdą mūsų mokykloje, nes čia į mokymosi procesą  įvesti nauji elementai.

1.Sukurtos realios mokymosi erdvės (kabinetai, informacinis centras), kur mokiniams bus teikiamos individualios konsultacijos poromis t.y. - vienas mokytojas konsultuos tik vieną mokinį pagal grafiką nustatytu fiksuotu laiku.

2.Specialusis pasiruošimas – bandomieji egzaminai – kai imituojamos realaus egzamino užduotys ir egzamino laikymo tvarka. Tokia „egzamininė praktika“ mokslo metų eigoje bus kartojama kiek įmanoma daugiau kartų tam, kad mokinys įprastų ir egzaminui ruoštųsi tikslingai.

3.Mokinys, kaip laisvas klausytojas, galės pasirinktinai dalyvauti įvairių dalykų ir skirtingų klasių pamokose -  jose dėstantis mokytojas jam, kaip ir visiems tos klasės mokiniams, teiks įvairiapusę būtiną dalykinę pagalbą: konsultuos, parengs individualias diferencijuotas  užduotis.

4.Akcentuojama mokinio psichologinė būsena prieš egzaminą ir jo metu. Bus mokoma metodų, kaip atsipalaiduoti, susikoncentruoti ir susikaupti, pasiruošti egzaminui -  valdyti savo sąmonės būsenas. Todėl mokinys nepatirs didžiulio streso - tai leis jam daryti pažangą ir maksimaliai panaudoti visas įgytas žinias.

Toks inovatyvus sisteminis pasirengimas mokytis nuotoliniu būdu padės panaudoti visus žmogiškuosius resursus ir skatins efektyvesnį mokymosi procesą, motyvuos  įsitraukti  į jį daugiau suinteresuotų mokinių.

Tekstas: Rita Kaučikienė; Nuotrauka: pexels.com

Spausdinti

Kiek galima žeminti mokytoją?!

on 2017 rugsėjo 18, Pirmadienis 12:59.

not

Aktuali problema šiandien yra ta, kad mokytoją  ir jo pamokas vertina visi, kas netingi, kam priklauso ir kam ne – tėvai, mokiniai, administracija... Daug rašoma ir diskutuojama apie tai, kas yra gera pamoka? O kaip galima įvertinti pedagogo darbą objektyviai, jo nepažeminus ? Gerai blogai – teisingai neteisingai... įvairiausios subjektyvios nuomonės ir vertinimai žeidžia mokytoją, daro jį pajuokos objektu. Kyla konfliktai, įtampa mokykloje.

Psichologas, socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius teigia, kad mokytojo ir  jo pamokos negalima vertinti kokybiškai, t.y. subjektyviai, negalima „būdvardžiuotis“: neteisinga, negerai, gražiai... Mokytojo darbas turi būti vertinamas kiekybiškai, pagal subalansuotą vadybos sistemą, t.y. vertinimas turi  objektyvius kriterijus, jis turi būti  pamatuotas kiekybiškai. Psichologas pateikia kiekybinio vertinimo rodiklių normas pagal 4 kriterijus.

I grupės kriterijai –  a) duomenys, pvz., individualių mokinio rezultatų gerėjimas per tam tikrą laiką – semestro pradžioje įvertintas 6 balams, o pabaigoje tas pats mokinys gauna 7. Tai rodo, kad mokytojui padedant vaiko žinios ir gebėjimai „paaugo“.

b) Atitikimas tarp metinio semestro ir PUPP arba egzamino įvertinimo gali būti plius minus 1 balas. Jei skirtumas didesnis, reikia ieškoti problemos priežasčių. Tada kyla klausimas, ar mokytojas vertina objektyviai?

c) Svarbu bendro klasės vidurkio santykis su Lietuvos mokyklų vidurkiu. Jei klasės vidurkis jį peršoka, tai rodo aukštas  mokytojo kompetencijas.

II grupės kriterijai - tai mokyklos vidaus tvarka nustatyti rodikliai. Kiek kartų per pamoką buvo prieita prie kiekvieno mokinio individualiai? KIEK buvo pasakyta pagyrimų ir kiek pastabų? Mokyklos kultūra aiškiai apibrėžia KAS? ir KAIP? yra skatinama. Psichologas daktaras Tomas Lagūnavičius rekomenduoja susidaryti visiems pedagogams aiškų ir konkretų žodžių – šablonų  sąrašą, kurie, kaip žodinis vertinimas, bus vartojami pamokoje, pvz.,, čia tu gerai parašei, o čia dar reikėtų patobulinti...“ 

III grupės kiekybiniai kriterijai parodo, kiek užduočių buvo pateikta mokiniams per pamoką. Koks diferencijuotų užduočių skaičius pamokoje? Ar yra struktūrizuota medžiaga, kuri padėtų mokiniui atlikti namų darbą?

Reikia vertinti ir mokinių, dalyvavusių olimpiadose, varžybose ir t.t. skaičių bei jų pasiektų aukštų rezultatų santykį.

IV grupės kriterijai parodo mokytojo kvalifikaciją. Tai kiekybiniai susitarimai, pagal kuriuos tiksliai galima paskaičiuoti, kokio tipo pamokų gali vesti mokytojas. Yra sudaryti klasių tipai ir jiems priklausantys  pamokų variantai (neuroedukologijos klasėje jų yra 12, postkognityvinėje -  8), kuriuos mokytojas gali koreliuoti. Pvz., dėstydamas postkognityvinėje klasėje mokytojas naudoja vienoje pamokoje 6 tipus, o neuroedukologijos klasėje  - 4. Gal mokytojas gali dirbti ir pagal Montesori ar Štainerio sistemą? Kuo daugiau pamokų tipų pamokoje geba pritaikyti mokytojas ir kuo įvairesnių sistemų  klasėse  jis gali dėstyti, tuo aukštesnė jo kvalifikacija. Negalima visko matuoti vienu matu. Visada reikia atsižvelgti į kiekvienos klasės tipą ir joje esančius variantus. Nėra nei „geros“, nei „blogos“ sistemos. Tiesiog kiekvienu atveju mokytojas dirba KITAIP ir visada galima tiksliai jo darbą įvertinti.

XVI a. filosofas Tomas Hobsas rašė, kad „žmonės gali pavaizduoti kitiems tai, kas gera, kaip blogį, o blogį – kaip gėrį, ir padidinti ar sumažinti matomą gėrio ir blogio dydį, sukeldami žmonių nepasitenkinimą ir savo malonumui drumsdami jų ramybę“. Kad šitaip nenutiktų mokykloje, reikia kiekybiškai vertinti  mokytojo pamokas. Pagal subalansuotą vadybos sistemą vertinimas tampa pamatuotas ir OBJEKTYVUS. Tada galima pasiekti ir kokybinio pamokos efektyvumo: mokytojas aiškiai žino, kaip turi modeliuoti gerą pamoką ir nebelieka vietos šališkoms nuomonėms. „Taip kyla mokytojo profesijos prestižas, gerėja mokyklos mikroklimatas ir dėl to laimi visi“, - pasidalino patirtimi psichologas Tomas Lagūnavičius.

Tekstas: Rita Kaučikienė; Nuotrauka: pexels.com šaltinis 

 

Spausdinti

5 argumentai, kodėl neverta tikėti pasąmonės galia

on 2017 rugsėjo 14, Ketvirtadienis 16:15.

Knygynuose lentynos lūžta nuo motyvacinių knygų, internete plinta internetinės transliacijos („webinarai“) pasakojantys apie paslaptingus sėkmės receptus, socialiniuose tinkluose vis daugiau žmonių prisistato gyvenimo mokytojais... O ką daro gyvenimu nusivylę ar sėkmės recepto neatradę žmonės? Jie moka pinigus už tai, kad pritraukti prie savęs sėkmę.

Tačiau ar gali „dienos citata įkvėpimui“, laimės ritualai ir milijonierių rašytinė motyvacija, padėti pasiekti tikslų? Ar žodžiai „tu gali“ padeda sukurti pirmąjį verslą? Ar verta tikėti pasąmonės galia, apie kurią taip plačiai kalbama?

Šiandien žmonėms trūksta išlavinto mokslinio mąstymo, nes dauguma paskendę savo iliuzijose. Pateikiame 5 magiško mąstymo trūkumus, kuriuos pristato psichologas, Kauno jaunimo mokyklos ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius.

1.Žmogus praranda savo asmenybę. Magiškas mąstymas teigia, kad reikia įsigyventi į kitą asmenį. Tokiu atveju žmogus savo asmenybės nesustiprina tik dar labiau ji blėsta.

2.Prarandamas gebėjimas analizuoti kasdienybės egzistenciją ir suvokti realiai kiekvieną dieną vykstančius įvykius. Žmonės pradeda gyventi savo iliuzijų pasaulyje, sutrinka realybės suvokimas. Tiek vaikai, tiek suaugę turi išmokti veiktipagrįstais dalykais, analizuoti, kad suprastų, kaip iš tiesų vyksta.

3.Žmonės iškelia sau nerealius lūkesčius. Pavyzdžiui, galvodamas apie tikslą tapti garsiu pianistu, tu juo netapsi jei diena iš dienos nesimokysi ir negrosi. Tik svajonės ir didelio noro neužtenka

4.Nesiformuoja realūs įgūdžiai, kurie padeda adaptuotis. Kiti mokiniai tiki, jog gaus laimingą egzamino bilietą, įstos į svajonių specialybę,egzamino pasiruošimui laiko neskiria. Ir šioje vietoje jokios maldos nebepadės.

5.Nepasiteisinus lūkesčiams gali prasidėti depresija. Iškilus nesėkmei, nepasiteisinus lūkesčiams, žmones ištinka depresija. Tada jie vėl įkrenta į iliuzijų pasaulį ir grįžta prie to paties. Tai tarsi narkotikai.

„Technologijų amžiuje grįžta pirmykščiai dalykai – žmonės pradeda tikėti magija, burtais. Mokslas lieka antroje vietoje“, - apie dabartinį visuomenės mąstymą kalba psichologas. Ir priduria, jog būtina pradėti lavinti mokslinį mąstymą tam, kad žmonės negyventų iliuzijose tikėdami pasąmonės galia. 

Apie mus rašo: 15min.lt ir delfi.lt

Tekstas: Živilė Milerytė; Nuotrauka: Karolina Černevičienė

DSC05285