Pradžia

Spausdinti

Švediškas stalas

on 2017 rugsėjo 11, Pirmadienis 08:19.

Senosios valgyklos mokyklose eros pabaiga

Kauno rajono mokyklos taps tikru eksperimentu – ar švediško stalo principas pasiteisins mokykloje ar ne? Didelės eilės valgykloje, sveikos gyvensenos alternatyvos  mitybos (pavyzdžiui, vegetarai) lėmė, kad Švietimo ir Sveikatos ministerijos sprendimą: pakeisti mokinių maitinimo sistemą. Yra 4 švediško stalo  principai.

  1. 1.LinijosMokinys eidamas eile įsideda pietų patiekalus – pradedant salotomis ir baigiant gėrimais.  (Suomijoje mokiniai renkasi tik pieną arba vandenį). „Linijos“ variantas turi trūkumą – neįmanoma kontroliuoti kiekvieno mokinio maisto kiekį. Manoma, kad mokiniai gali tuo piktnaudžiauti.
  1. 2.Bufeto principas. Patiekalai išdėlioti ant vieno stalo: karštieji patiekalai, garnyras, salotos, užkandžiai, gėrimai. Mokinys savo nuožiūra įsideda norimo maisto.Svarbu tai, kad prie stalo vaikai gali prieiti iš visų pusių ir savo nuožiūra gali įsidėti norimo maisto porciją. Tada nelieka spūTačiau yra trūkumas – vaikai dažnai nenori valgyti vaisių bei daržovių, todėl jų mitybą tampa nepilnavertė. Jis negauna maisto, kurio reikia augančiam organizmui. Bufeto variantas taikomas Amerikoje ir dalyje Prancūzijos mokyklų.
  1. 3.Pasirinkimas iš kelių variantų. Išlieka švediško stalo principas – asmeninis patiekalų pasirinkimas. Tačiau valgyklos darbuotojas įdedatam tikrą kiekį maisto. Mokinys renkasi patiekalus nuo A iki Z. Vaikai gali rinktis iš 3 rūšių salotų,  garnyrų, mėsos ar žuvies. Taip yra kontroliuojamas kiekis ir išlieka mokinio pasirinkimas.  Šis švediško stalo variantas dabar mokykloms priimtiniausias.
  1. 4.Mišrus maitinimo principas. Mokiniai gali pasirinkti tam tikrą raciono dalį, pavyzdžiui, salotas ar garnyrą. O kitą pietų dalį, pavyzdžiui,  mėsos patiekalą, įdeda valgyklosŠiuo atveju, mokiniai turi mažiausią pasirinkimo galimybę. Mišrus variantas naudojamas dalyje Amerikos mokyklų.
  1. 5.Mažų porcijų principas. Valgykloje iš anksto paruoštos lėkštės su mažomis porcijomis. Mokinys pats pasirenka pats porcijų kiekį. Šis valgyklos pobūdis populiarus Pietų Korėjoje.

Labai svarbu kontroliuoti mokinių maisto pasirinkimą ir kiekį. Todėl atrodo geriausias maitinimo principas   „pasirinkimas iš kelių  variantų“: mokinys išsirenka, o darbuotojas įdeda maistą žinodamas kiekius.Manoma, kad šis variantas Kauno mokyklose gali neišspręsti problemos, kai mokiniams ilgai tenka stovėti eilėse. Eilės vis tiek  susidarys, nes aptarnaujančio personalo visada bus mažiau negu išalkusių mokinių.

Tekstas: Živilė Milerytė. Video: Karolina Černevičienė, Saulius Černevičiuscoveris kontaktai



Spausdinti

Ar vystote vaiko meninį mąstymą?

on 2017 rugsėjo 07, Ketvirtadienis 09:51.

Sakote, kad vaikui įgimtas meninis mąstymas, nes gimė kūrybiškų tėvų šeimoje? Išduodame paslaptį, kaip   tėvai, kurie skiria dėmesio vaiko kūrybai: pasitelkus sistemą galima lavinti vaiko meninius sugebėjimus. Kauno jaunimo mokyklos ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius, ragina tėvus nesnausti ir ugdyti vaiko gebėjimus patiems.

akis

Pirmiausia,  vaikui svarbu atskleisti „proveržio“ galimybes – jis turi įsivaizduoti kitą realybę, ne tą, kurioje gyvena. Kaip tai padaryti? Įkvėpimo gali teikti perskaitytos knygos, spektakliai, fantastiniai filmai. Tėvai vaiką turi supažindinti su įvairiais kūriniais, kurie skatintų vaiką „įjungti“ vaizduotę, o ne tik perskaityti tekstą prabėgomis. Antra, supažindinti vaiką su meniniais elementais. Jeigu kalbėtume apie spektaklį, vaikui reikia žinoti, kad teatre svarbu dekoracijos, aktoriai, scena, butaforija ir kt. Jūsų atžala visa tai turi sudėti į visumą savo vaizduotėje.

Vaikas žinodamas privalomus elementus susidaro vaizduotėje schemą, konceptą. Taip bus išlaikytas nuoseklumas, kuris būtinas tiek kūrybiniame, tiek meniniame mąstyme. Ketvirtas  žingsnis lavinant meninį mąstymą – naudoti praktines fiksavimo priemones. Vaikas, tai, ką įsivaizduoja gali nupiešti, nulipdyti, sukonstruoti. Jis turi vizualizuoti pirminį vaizdą, neužmiršdamas detalių.

Penkta, būtina vaiką išmokyti pirminį vaizdą perdirbti dar 10 kartų (minimaliai). Manoma, kad žmogui idėja kyla iš jau anksčiau matytų vaizdų. Patariama mechaniškai padaryti dar 10 visiškai skirtingų maketų. Pavyzdžiui, antrąjį variantą visiškai minimalizuoti, trečiąjį atvirkščiai – maksimaliai išdidinti detales. Pamatysite, kaip pirmas variantas žymiai skiriasi nuo dešimto. Taip išvengiame standartų.

Galiausiai gauname skirtingus vaizdus, idėjas, iš kurių atrenkame kelis unikalius. Šiame žingsnyje reikia paskatinti vaiką galvoti apie realizavimą – ar realiai tai įgyvendinama? Kokios išlaidos? Kaip unikalią, nestandartinę idėją materializuoti.

Tėvai daro klaidą rodydami standartus, leisdami naudoti šablonus: „Jei realizuoji šablonus – tu nieko nekuri“,– sako Kauno jaunimo mokyklos ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius. Vaikams reikia išmokti meninės kūrybos technologijas. Naudojant aptartus žingsnius, vaikas susikurs sistemą, kuri padės atsikratyti šabloniško mąstymo.

Tekstas: Živilė Milerytė, IKT specialistė

Nuotrauka: Karolina Černevičienė

Spausdinti

Mes ruošiame eSporto žaidėjus turnyrams!

on 2017 rugsėjo 05, Antradienis 12:40.

#TIKpasMUS Kauno suaugusiųjų mokymo centre (KSMC) pirmą kartą Lietuvoje pradedama ruošti žaidėjus elektroninio sporto (eSporto) turnyrams! Gali prisijungti ir dalyvauti visi norintys - tiek šios mokyklos mokiniai, tiek kitų mokyklų mokiniai, o taip pat ir suaugusieji. Registracija vyksta Sandėlių g. 7, 8 kabinete pas Saulių - jis ir bus jūsų treneriu! Jau rugsėjį dalyvausime EPlay organizuojamame turnyre "KINGS of the Baltics" su League of Legends - Lietuva Treniruotės vyks pirmadieniais ir trečiadieniais 15.10-16.45val. Plačiau su turnyro taisyklėmis susipažinkite čia: http://eplay.tv3.lt/lt/kotb/naujienos... Iki susitikimo!

komp zaidimai

Spausdinti

Neuroedukologija praktiko akimis

on 2017 rugsėjo 05, Antradienis 11:20.

 

II dalis. Praktika

                             Vien tik teorinės mokslo žinios negali padėti keisti ir atnaujinti ugdymosi proceso. Ruošdamasis pamokoms pedagogas, pirmiausia, turi įgyti teorinių žinių, bet, svarbiausia, pats išmokti tas žinias taikyti praktiškai. Tai yra, teoriją „perleisti per save“, per savo  anksčiau įgytas kompetencijas ir jau turimą suvokimą. Tai yra nuoseklus ir nuolat kintantis kūrybos procesas, padedantis mokytojui lengvai ir greitai perteikti žinias, o ugdytiniui be vargo įsiminti ir išmokti. Tada ugdymosi procesas teikia pasitenkinimą ir išmokstama vis  daugiau, o mokomasi greičiau. Tam, kad šis procesas per minimalų laiką  duotų maksimalų rezultatą, o ugdymosi metu aktyviai veiktų centrinė nervų sistema, socialinių mokslų daktaras, psichologas ir pedagogas Tomas Lagūnavičius sako, jog neužtenka laikyis 5 neuroedukologijos principų ir pateikia 11 neuroedukologijos praktinių žingsnių.

1 žingsnis

Mokinys VISADA yra mokymosi proceso veikėjas. Jis neturi būti motyvuotas, tik privalo aktyviai dalyvauti pamokoje. VISA atsakomybė tenka mokytojui, kuris PRIVALO taip sukurti pamokos modelį ir sukonstruoti visą proceso eigą, kad mokinys būtų NUOLAT įtraukiamas į veiksmą.

2 žingsnis                                                                            

Pamokos metu mokinys kartoja tam tikrus judesius – simbolinius ženklus, kuriuos demonstruoja pedagogas. Šie nuolat kartojami simboliniai judesiai - ženklai aktyvina centrinę nervų sistemą, leidžia kurti naujus infovienetus ir jungia juos į tinklus, kuriuose „įrašoma“ mokymosi medžiaga. Todėl drąsiai galima teigti, jog dešimtukais gali mokytis VISI mokiniai, netgi dalis specialiųjų poreikių vaikų.

3 žingsnis

Mokytojas, rankomis rodydamas  ženklus, susieja juos su spalvomis,  sukuria spalvos simbolinį judesį ir sujungia jį su ženklu. Tai paryškina ženklą, suteikia jam emociją ir centrinė nervinė sistema greičiau užfiksuoja ir įsimena žodžiu pateiktą informaciją. Mokinys simbolinius ženklus, paryškintus „spalvine emocija“, kartoja paskui mokytoją.

(Apie tolimesnius neuroedukologijos praktinius žingsnius bus rašoma vėliau...)

Tekstas: Rita Kaučikienė, Video: Karolina Černevičienė, Saulius Černevičius.

neuro2

Spausdinti

Kodėl verta išlaikyti vairavimo teises kuo anksčiau?

on 2017 rugsėjo 04, Pirmadienis 16:15.

Daugelis vairuotojų neįsivaizduoja savo kasdienybės be automobilio. Vairuotojo pažymėjimas tarsi būtinybė... Bet tai gali tapti tikru galvos skausmu: išlaidos, stresas egzaminų metu, laiko planavimas. Ar galima tai atidėti ar verta laikyti kuo anksčiau?

Kodėl jaunimas neskuba mokytis vairuoti? Pagrindinis argumentas – finansinės išlaidos. Didmiesčiuose vairavimo mokyklos kursai svyruoja nuo 500 iki 600 eurų, mažesniuose miesteliuose 300-400 eurų. Taupant  pinigus, dalies pamokų galima atsisakyti ir nuo 16 metų važinėtis su šeimos nariu, kurio vairavimo patirtis yra ne mažesnė nei 5 metai.

Norint įsigyti vairuotojo pažymėjimą būtina išklausyti pirmosios pagalbos kursus, kurių kaina apie 15 eurų. Be šitos pažymos, būtina gydytojams įvertinti jūsų vairavimo tinkamumą, o apsilankymas pas gydytoją kainuos dar apie 17 eurų.

„Regitroje“ privaloma išlaikyti teorinę dalį, kurios kaina 10,14 eurų. Kaip skelbia „Regitra“, egzaminą išlaiko daugiau negu pusė kandidatų. Už kitą dalį – praktinį vairavimą – sumokėsite 31 eurą. Pagal statistiką iš pirmo karto išlaiko 40-45proc. mokinių.

Kauno jaunimo mokykloje ir Kauno suaugusiųjų mokymo centre yra galimybė vairavimo mokytis nemokamai. Jūs sutaupote net 600 eurų! Būtinos išlaidos (gydytojų pažymos, teorinis ir praktinis egzaminas) sieks 73,14 eurų (jeigu praktinį vairavimo egzaminą išlaikote iš pirmo karto).

Direktorius įžvelgia  teigiamus mokymosi vairuoti aspektus – vairavimas teigiamai veikia žmogaus psichiką, dėmesio koncentraciją, lavina žmogaus budrumą, skatina susikaupimą.

Kokių privalumų įgyja jauni žmonės, laikantys teises?

Vyresnio amžiaus žmonėms pritrūksta prisiruošimo: laiko stygius, nenoras mokytis, baimė. Moksleiviai ar studentai dažnai nėra priklausomi nuo griežto darbo grafiko. Be to, jaunimui tai yra nauja patirtis, jiems įdomu priimti savotišką iššūkį, todėl jų motyvacija yra didesnė. Dėl tos šios priežasties jie drąsiau ryžtasi mokytis vairuoti kuo anksčiau, jie nejaučia baimės

Gyvenimo aprašyme (CV) tarp papildomų asmeninių sugebėjimų prašoma pažymėti, ar turite  vairuotojo teises. Šiandien daugelis darbdavių reikalauja pažymėjimo. Nebūtinai vairavimas bus pagrindinė veikla, tačiau darbdavys, reikalui esant galės kreiptis, skirti automobilį darbo reikalams. Taigi ieškant darbo jūs jau turėsite vieną privalumą prieš kitus kandidatus.

Didesnis vairavimo metų stažas suteikia saugumo jausmą vairuojant, o  greitesnė reakcija padeda išvengti avarinių situacijų. Tai yra naudinga vairavimo stažui. Galima pasakyti ir tai, jog jaunas žmogus yra imlesnis besikeičiančioms taisyklėms. Ilgiau vairuojant taip kaupiasi vairuotojo žinių „bagažas.“

Taigi vairuotojo pažymėjimas garantuoja  nepriklausomybę – jums nereikia derinti laiko prie kito žmogaus, kuris  jus nuvežtų į tašką A ir B, domėtis viešojo transporto maršrutu ar tvarkaraščiu. Be to, keliauti autobusais ar troleibusais gali kainuoti žymiai brangiau. Naudokitės  mūsų paslaugomis! Vairavimo pamokos čia NEMOKAMOS!

kjh

Spausdinti

Savivaldybė keičia požiūrį dėl psichologinės pagalbos

on 2017 rugsėjo 04, Pirmadienis 15:41.

Kauno miesto savivaldybė atsižvelgė į psichologinės pagalbos prieinamumo mieste problemą. Šiandien skiriamas didelis dėmesys šiam klausimui. Kauno jaunimo mokyklos direktorius Tomas Lagūnavičius ir psichologė Lauksmina Samuolienė dalinasi naujais miesto savivaldybės planais.

DSC05289

Trumpai papasakokite, kokie yra pokyčiai psichologinio konsultavimo Kaune?

T. Lagūnavičius: Kaune trūksta psichologinės pagalbos paslaugų. Mokyklose esantys psichologai konsultuoja įvairiais klausimas, bet kada problema kyla šeimose, nėra galimybės šeimos nariams kiekvieną dieną lankytis mokykloje. Socialinis darbuotojas sprendžia kitas problemas, todėl  Kauno mieste veiks  centrai, į kuriuos žmonės galės kreiptis su įvairiomis psichologinėmis problemomis.

L. Samuolienė: Kaune planuojama steigti psichologinės pagalbos centrus, kuriouse žmonės galėtų gauti nemokamas konsultacijas, paskaitas ar seminarus šeimoms aktualiomis temomis. Šiuo metu jaučiamas psichologinės pagalbos trūkumas. Ji ne visiems prieinama. Pastebimas tarp institucinio bendradarbiavimo trūkumas.


Ar tai bus pasiekiama visiems?

L. Samuolienė: Tikimasi, kad daugiau nei 1000 žmonių turės galimybę gauti paslaugas naujai sukurtuose centruose.

Kokios šio centro išskirtinės funkcijos?

T. Lagūnavičius: Pirmą kartą Kaune bus tokie centrai, kurie bus skirti ne tik socialinės atskirties žmonėms, bet ir tiems, kurie turi rimtų psichologinių problemų - bendravimo sutrikimų, tarpusavio supratimo ir kt.  Svarbu paminėti, kad paslaugos teikiamos nemokamai.  Svarbiausia, kad savivaldybė teiks pagalbą, organizuos komandas, spręs ir vykdys kontrolės   kokybės paslaugas.

Ar centrai veiks mokyklose?

T. Lagūnavičius:  Padaliniai gali veikti įvairiose organizacijose,  pavyzdžiui, vyrų krizių centre, moterų krizių centre. Šiose įstaigose bus vieta, skirta būtent šio centro veiklai. Mes, kaip mokykla, esame suinteresuoti, kad dalis paslaugų būtų teikiama pačioje mokykloje, pavyzdžiui, paskaitos, užsiėmimai, grupinės konsultacijos.

Ar Kaune yra pakankamai psichologų, kurie galėtų dirbti tokio pobūdžio centruose?

T. Lagūnavičius: Psichologai įgyja bakalauro laipsnį, tačiau dirbti savarankiškai negali. Baigęs magistro studijas  vienas dirbti lygtai negali, jam reikia dar kelti kvalifikaciją už kurią reiki mokėti. Kyla klausimas, kaip Lietuvos universitetai paruošia psichologus darbo rinkai? Jeigu negalime baigusio studijas vadinti specialistu? Universitetai turėtų daugiau skirti dėmesio praktiniam pasiruošimo darbui, kad dirbtų savarankiškai.

L. Samuolienė: Tik baigusius studijas psichologus planuojama koordinuoti bent vienerius metus, su tikslu padėti naujam specialistui įsitvirtinti darbo rinkoje. Posėdžio metu buvo keliamas klausimas, kokia institucija ir kokiu minimaliu instrumentų „bagažu“ galėtų ir turėtų aprūpinti jauną psichologą.

Taigi Lietuvoje dėl psichologų paruošimo kyla daug klausimų...

T. Lagūnavičius: Į mokyklas ateina specialistai, kurie nėra pasiruošę dirbti praktiškai. Tai slopina ir pačių psichologų motyvaciją. Manau, dalis psichologų dėl to nenori dirbti. Atėjo laikas, kad savivaldybės spręstų šią problemą. Mes suprantame, kad adaptacija reikalinga, tačiau tai negali būti nesibaigiantis procesas...

L. Samuolienė: tarp institucinio bendradarbiavimo stoka trukdo ruošti kokybiškas paslaugas teigiančius specialistus. Universitetų, psichologinės ir pedagoginės tarnybos bei darbdavių, šiuo atveju mokyklų, bendradarbiavimas pagerintų psichologinės pagalbos kokybę.

 

Ar keičiasi pats požiūris į psichologą?  Kaip dažnai vaikai kreipiasi į pagalbos?

L. Samuolienė: Situacija pasikeitusi ne tik mokyklose, bet ir visos Lietuvos mastu. Tiek vaikai, tiek tėveliai vis drąsiau kreipiasi ir prašo psichologinės konsultacijos. Vaikai nori bendrauti, pasakotis, todėl kviesdama mokinius, kviečiu juos pokalbiui, o ne konsultacijai. Atrodytų, tai tik paprastas žodžių žaismas, tačiau jis mažiau stigmatizuoja ir leidžia mokiniams ar tėveliams jaustis saugiau.

T. Lagūnavičius: Kai psichologai tampa specialistu, o ne būna „guru“, tada viskas išsisprendžia. Jis yra padėjėjas, kuris visada yra šalia.

Tekstas: Živilė Milerytė

Nuotrauka: Karolina Černevičienė