Spausdinti

Kiek galima žeminti mokytoją?!

on 2017 rugsėjo 18, Pirmadienis 12:59.

not

Aktuali problema šiandien yra ta, kad mokytoją  ir jo pamokas vertina visi, kas netingi, kam priklauso ir kam ne – tėvai, mokiniai, administracija... Daug rašoma ir diskutuojama apie tai, kas yra gera pamoka? O kaip galima įvertinti pedagogo darbą objektyviai, jo nepažeminus ? Gerai blogai – teisingai neteisingai... įvairiausios subjektyvios nuomonės ir vertinimai žeidžia mokytoją, daro jį pajuokos objektu. Kyla konfliktai, įtampa mokykloje.

Psichologas, socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius teigia, kad mokytojo ir  jo pamokos negalima vertinti kokybiškai, t.y. subjektyviai, negalima „būdvardžiuotis“: neteisinga, negerai, gražiai... Mokytojo darbas turi būti vertinamas kiekybiškai, pagal subalansuotą vadybos sistemą, t.y. vertinimas turi  objektyvius kriterijus, jis turi būti  pamatuotas kiekybiškai. Psichologas pateikia kiekybinio vertinimo rodiklių normas pagal 4 kriterijus.

I grupės kriterijai –  a) duomenys, pvz., individualių mokinio rezultatų gerėjimas per tam tikrą laiką – semestro pradžioje įvertintas 6 balams, o pabaigoje tas pats mokinys gauna 7. Tai rodo, kad mokytojui padedant vaiko žinios ir gebėjimai „paaugo“.

b) Atitikimas tarp metinio semestro ir PUPP arba egzamino įvertinimo gali būti plius minus 1 balas. Jei skirtumas didesnis, reikia ieškoti problemos priežasčių. Tada kyla klausimas, ar mokytojas vertina objektyviai?

c) Svarbu bendro klasės vidurkio santykis su Lietuvos mokyklų vidurkiu. Jei klasės vidurkis jį peršoka, tai rodo aukštas  mokytojo kompetencijas.

II grupės kriterijai - tai mokyklos vidaus tvarka nustatyti rodikliai. Kiek kartų per pamoką buvo prieita prie kiekvieno mokinio individualiai? KIEK buvo pasakyta pagyrimų ir kiek pastabų? Mokyklos kultūra aiškiai apibrėžia KAS? ir KAIP? yra skatinama. Psichologas daktaras Tomas Lagūnavičius rekomenduoja susidaryti visiems pedagogams aiškų ir konkretų žodžių – šablonų  sąrašą, kurie, kaip žodinis vertinimas, bus vartojami pamokoje, pvz.,, čia tu gerai parašei, o čia dar reikėtų patobulinti...“ 

III grupės kiekybiniai kriterijai parodo, kiek užduočių buvo pateikta mokiniams per pamoką. Koks diferencijuotų užduočių skaičius pamokoje? Ar yra struktūrizuota medžiaga, kuri padėtų mokiniui atlikti namų darbą?

Reikia vertinti ir mokinių, dalyvavusių olimpiadose, varžybose ir t.t. skaičių bei jų pasiektų aukštų rezultatų santykį.

IV grupės kriterijai parodo mokytojo kvalifikaciją. Tai kiekybiniai susitarimai, pagal kuriuos tiksliai galima paskaičiuoti, kokio tipo pamokų gali vesti mokytojas. Yra sudaryti klasių tipai ir jiems priklausantys  pamokų variantai (neuroedukologijos klasėje jų yra 12, postkognityvinėje -  8), kuriuos mokytojas gali koreliuoti. Pvz., dėstydamas postkognityvinėje klasėje mokytojas naudoja vienoje pamokoje 6 tipus, o neuroedukologijos klasėje  - 4. Gal mokytojas gali dirbti ir pagal Montesori ar Štainerio sistemą? Kuo daugiau pamokų tipų pamokoje geba pritaikyti mokytojas ir kuo įvairesnių sistemų  klasėse  jis gali dėstyti, tuo aukštesnė jo kvalifikacija. Negalima visko matuoti vienu matu. Visada reikia atsižvelgti į kiekvienos klasės tipą ir joje esančius variantus. Nėra nei „geros“, nei „blogos“ sistemos. Tiesiog kiekvienu atveju mokytojas dirba KITAIP ir visada galima tiksliai jo darbą įvertinti.

XVI a. filosofas Tomas Hobsas rašė, kad „žmonės gali pavaizduoti kitiems tai, kas gera, kaip blogį, o blogį – kaip gėrį, ir padidinti ar sumažinti matomą gėrio ir blogio dydį, sukeldami žmonių nepasitenkinimą ir savo malonumui drumsdami jų ramybę“. Kad šitaip nenutiktų mokykloje, reikia kiekybiškai vertinti  mokytojo pamokas. Pagal subalansuotą vadybos sistemą vertinimas tampa pamatuotas ir OBJEKTYVUS. Tada galima pasiekti ir kokybinio pamokos efektyvumo: mokytojas aiškiai žino, kaip turi modeliuoti gerą pamoką ir nebelieka vietos šališkoms nuomonėms. „Taip kyla mokytojo profesijos prestižas, gerėja mokyklos mikroklimatas ir dėl to laimi visi“, - pasidalino patirtimi psichologas Tomas Lagūnavičius.

Tekstas: Rita Kaučikienė; Nuotrauka: pexels.com šaltinis 

 

Spausdinti

5 argumentai, kodėl neverta tikėti pasąmonės galia

on 2017 rugsėjo 14, Ketvirtadienis 16:15.

Knygynuose lentynos lūžta nuo motyvacinių knygų, internete plinta internetinės transliacijos („webinarai“) pasakojantys apie paslaptingus sėkmės receptus, socialiniuose tinkluose vis daugiau žmonių prisistato gyvenimo mokytojais... O ką daro gyvenimu nusivylę ar sėkmės recepto neatradę žmonės? Jie moka pinigus už tai, kad pritraukti prie savęs sėkmę.

Tačiau ar gali „dienos citata įkvėpimui“, laimės ritualai ir milijonierių rašytinė motyvacija, padėti pasiekti tikslų? Ar žodžiai „tu gali“ padeda sukurti pirmąjį verslą? Ar verta tikėti pasąmonės galia, apie kurią taip plačiai kalbama?

Šiandien žmonėms trūksta išlavinto mokslinio mąstymo, nes dauguma paskendę savo iliuzijose. Pateikiame 5 magiško mąstymo trūkumus, kuriuos pristato psichologas, Kauno jaunimo mokyklos ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius.

1.Žmogus praranda savo asmenybę. Magiškas mąstymas teigia, kad reikia įsigyventi į kitą asmenį. Tokiu atveju žmogus savo asmenybės nesustiprina tik dar labiau ji blėsta.

2.Prarandamas gebėjimas analizuoti kasdienybės egzistenciją ir suvokti realiai kiekvieną dieną vykstančius įvykius. Žmonės pradeda gyventi savo iliuzijų pasaulyje, sutrinka realybės suvokimas. Tiek vaikai, tiek suaugę turi išmokti veiktipagrįstais dalykais, analizuoti, kad suprastų, kaip iš tiesų vyksta.

3.Žmonės iškelia sau nerealius lūkesčius. Pavyzdžiui, galvodamas apie tikslą tapti garsiu pianistu, tu juo netapsi jei diena iš dienos nesimokysi ir negrosi. Tik svajonės ir didelio noro neužtenka

4.Nesiformuoja realūs įgūdžiai, kurie padeda adaptuotis. Kiti mokiniai tiki, jog gaus laimingą egzamino bilietą, įstos į svajonių specialybę,egzamino pasiruošimui laiko neskiria. Ir šioje vietoje jokios maldos nebepadės.

5.Nepasiteisinus lūkesčiams gali prasidėti depresija. Iškilus nesėkmei, nepasiteisinus lūkesčiams, žmones ištinka depresija. Tada jie vėl įkrenta į iliuzijų pasaulį ir grįžta prie to paties. Tai tarsi narkotikai.

„Technologijų amžiuje grįžta pirmykščiai dalykai – žmonės pradeda tikėti magija, burtais. Mokslas lieka antroje vietoje“, - apie dabartinį visuomenės mąstymą kalba psichologas. Ir priduria, jog būtina pradėti lavinti mokslinį mąstymą tam, kad žmonės negyventų iliuzijose tikėdami pasąmonės galia. 

Apie mus rašo: 15min.lt ir delfi.lt

Tekstas: Živilė Milerytė; Nuotrauka: Karolina Černevičienė

DSC05285

 

Spausdinti

Ar švietimo sistema užmiršo kultūrą?

on 2017 rugsėjo 13, Trečiadienis 15:10.

Matydami didelę atskirtį tarp švietimo ir kultūros, ieškojome problemos sprendimo ir įkūrėme  sociakultūrinį mokslinį tiriamąjį centrą Kaune. Centras sujungia švietimą ir kultūrą į vieną instituciją, kurios tikslas – išmokyti kūrybos technikos, formuoti aukštąją kultūrą Lietuvoje.

Švietimas ir  kultūra privalo būti neišskiriamos sąvokos, tarpininkauti viena su kita: „Švietimas yra labai naudingas kultūrai suteikiant kūrybos technologijas ir išmokimo metodus“, - sako Kauno jaunimo mokyklos ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius. Dabartinės švietimo programos nesuteikia kūrybos technikos įgūdžių.

svie

Galima teigti, jog dabar švietimo įstaigos užsiima popsine kultūra užmiršdamos apie profesionalumą, neugdo jaunos kartos, gebančios Lietuvos kultūrą stumti į priekį,  o ne atgal. „Mokykla turi mokyti kurti kultūrą“, – pasakoja T. Lagūnavičius. Dabartinė situacija mokyklose rodo, kad jos neparuošia asmenybių, kurios metodologiškai mokėtų kurti. Todėl centro pagrindinė užduotis – ruošti metodikas kultūros darbuotojams, švietimo įstaigoms, kad ateinanti karta kurtų meną ne iš įkvėpimo, o turėdama išlavintus įgūdžius.

Pasak direktoriaus, dabar švietimas yra per daug atsiribojęs nuo kultūros. Pavyzdžiui, muzikos mokyklos neturi nieko bendro su bendrojo lavinimo ugdymo mokykla: „Muzikos mokyklą baigę jaunuoliai susiduria su aukštąja kultūra, o kiti tik lieka vartotojais.“ Kaip galima pakelti kultūros lygį, jei neturime žinių ir išsilavinimo? Tačiau muzikos mokyklą baigę jaunuoliai yra susipažinę tik su klasikiniais kūriniais, nenagrinėję   avangardinio meno. Taigi laikui bėgant siaurės  kultūrinių renginių pasiūla, reikalaujanti platesnio akiračio. O mes, nesujungę švietimo ir kultūros, liekame užburtame rate ir netobulėjame.

Ugdymo įstaigoms  privalu pakeisti sistemą ir daugiau dėmesio skirti žinioms  kultūros klausimu. Pavyzdžiui, centras pirmiausia siūlo atsigręžti į teatro sceną. Artimiausiu metu vyks visiškai naujas ir neįprastas spektaklis bendradarbiaujant su  „Post Proceso“ teatru. Ar kada pagalvojote, kad žiūrovas tampa pilnaverčiu spektaklio dalyviu? „Pirmą kartą Lietuvoje ruošiame spektaklį parengtą žiūrovo teatro stiliumi“, - pristato T. Lagūnavičius. Žiūrovai tris kartus eis į repeticijas ir ruošis pasirodymui. Atėjęs spektaklio dieną, jis vis tiek nežinos, kas gali įvykti.  

Žmonėms trūksta įgūdžių kuriant kultūrą, o šią problemą gali išspręsti tik švietimas, kuris nuo mažens formuoja asmenybę. Kodėl šiandien daugelis save vadina kūrėjais? Ar  jie žino technologijas? Ar turi žinių tam reikalingų žinių? Mokiniams reikalinga ne tik erdvė, kurioje gali išreikšti savo kūrybą, bet ir nepaviršutiniškos žinios. Išlavintos kultūros  supratimas, formuos teigiamą Lietuvos įvaizdį kultūros požiūriu. 

Tekstas: Živilė Milerytė; Nuotrauka: Karolina Černevičienė

Spausdinti

Ar jūs patiriate kalbinę diskriminaciją? Pasitikrinkite!

on 2017 rugsėjo 11, Pirmadienis 15:55.

Jūsų kalba apie jus pasako daugiau nei įsivaizdavote. Ar susimąstėte, kodėl jums sunku užmegzti naujas pažintis? Kodėl nauji darbdaviai po darbo pokalbio jums taip ir nepaskambina? Galbūt jūs patariate kalbinę diskriminaciją, apie kurią niekas nekalba, t.y.  kada žmogus nenori jūsų klausyti dėl turinio kalbos  arba jiems nepriimtina jūsų kalbos maniera.

Pasitikrinkite! 5 požymiai, kad jūs patiriate kalbinę diskriminaciją:

kalba

1.Jūs pradedate kalbėti ir jūsų pašnekovas bando pakeisti temą. Jis sąmoningai neleidžplėtoti diskusijos turino ir kalba pakrypsta kita linkme.

2.Kada jūsų dažnai perklausia. Pavyzdžiui: „Ką turėjote omenyje?  Ką norėjote tuo pasakyti?“ Pašnekovas ne iki galo suvokia jūsų argumentus, todėl dažnai uždavinėja klausimus tam, kad pasitikslintų.

3.Jus dažnai sustabdo, kai kalbate,  arba ištaiso, patikslina. Tai gali būti faktų, sąvokų ar stiliaus išJeigu jūsų neišklauso kol baigiate mintį ir sustabdo, tai ženklas, kad nemokate pateikti turinio.

4.Pašnekovai dažnai sugalvoja priežastį su jumis nebekalbėti. Tai gali būti paprastos frazės: „atsiprašau, skubu“, „gal kitą kartą pakalbėsime“, „manęs laukia, negaliu kalbėti.“

5.Jums neleidžia įsiterpti. Jūsų pašnekovas taip įsijautęs kalba, kad neleidžia jums pasisakyti. Gali būti, kad žmogus jums „klijuoja“ ne specialisto etiketę. Jus nuvertina ir nesiklauso.

Atitinkate kelis ar visus požymius? Ką daryti?

Šiuo klausimu jums pataria Kauno jaunimo mokyklos ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro direktorius Tomas Lagūnavičius: „Pirmiausia reikia turėti platų asortimentą kalbinio diskurso (turinio). Jums reikia domėtis daugeliu dalykų tam, kad turėtumėte svarių argumentų diskusijoms.“

Pasak direktoriaus, situaciją galima ištaisyti, jeigu:

1.Išmoksite specifinę kalbą, įvairiusposakius. Nebekalbėkite primityviu stiliumi.

2.Pradėkite dažniau vartoti įvairias kalbines konstrukcijas, pavyzdžiui, „aš manau, bet galbūt klystu.“ Kada mes kalbame aukštesniame lygyje, mes nebijome pripažinti, kad abejojame.

3.Nesistenkite susipažinti su naujais žmonėmis ir tausokite savo nervų sistemą... Tokiu atveju, liksite savo mažame pažįstamų rate, atskirtas ir netobulėjantis, kaip asmenybė.

Taigi, jeigu jaučiatės neužtikrintai bendraudami,  diskutuodami, galbūt patiriate kalbinę diskriminaciją. Nesijaudinkite, ši problema yra išsprendžiama, jeigu tik skirsite dėmesio ir pasistengsite. Neleiskite, kad jums būtų klijuojamos „nevykėlio“ etiketės.

Tekstas: Živilė Milerytė; Nuotrauka: pexels.com 

Spausdinti

Dabartiniai vaikai + sportas = ?

on 2017 rugsėjo 11, Pirmadienis 15:41.

Ne visos mokyklos  gali didžiuotis turėdamos nuosavą sporto salę... Kauno jaunimo mokyklos ir Kauno suaugusiųjų mokymo centro sporto salė neprimena įprastos, mokyklinės: čia didelis pasirinkimas treniruoklių (sunkumų kilnojimo, visoms kūno grupėms), svarmenys įvairių svorių, skersiniai, įranga dvikovinėms sporto šakoms. „Mokiniams suteiktos visos net pavydėtinos sąlygos sportuoti. Reikia tik ateiti“, - sako Kauno jaunimo mokyklos kūno kultūros mokytojas Aurimas Masys.

sport

Kaip sudominti vaiką sportu?

Motyvacija sportuoti yra kritusi dėl kompiuterinių žaidimų. Medaliai, taurės laimėtos varžybose nesužadina noro. Vaikai dabar labiau nori finansinės naudos. Reikia sudominti naujovėmis, pasiūlyti daugiau ir įvairesnių užsiėmimų.

O gal motyvacija priklauso nuo tėvų pavyzdžio?

Galiu pasakyti, kad motyvacija labai priklauso nuo amžiaus: jeigu mažas vaikas, jį užtenka truputį motyvuoti, jeigu paauglys, tu jam gali leisti rinktis galimybes. Tačiau čia yra trūkumas – paaugliai bandys išvengti kūno kultūros pamokų ir rinksis jam įdomesnę veiklą. Stengiuosi dalintis įvairiais video įrašais tam, kad sukelčiau gerus įspūdžius, teigiamą sporto emociją, skatinu rinktis įvairias sporto stovyklas.

Sportas yra ilgas procesas, manau, vaikai neiškenčia, jiems pritrūksta kantrybės. Ar tai tiesa?

Vieni iškenčia, kiti ne, todėl mes juos motyvuojame. Pavyzdžiui, yra vaikų, kurie negali dalyvauti varžybose. Treneris privalo tai pastebėti ir pasiūlyti kitą sporto užsiėmimą. Dalyvavimas pamokoje drausmina, disciplinuoja, o tai visiems vaikams yra svarbu ir reikalinga.

O kaip mokinių valia?

Mergaičių ir berniukų valia yra skirtinga. Dar gali priklausyti nuo tėvų, jų požiūrio. Tarkime, mergaitės į trenerį vyrą žiūri su baime, jos daugiau disciplinuotos. Maži berniukai yra padykę, jiems norisi daugiau pažaisti. Paaugę jie pajunta, kas yra disciplina. Vienas žmogus gali būti valingas ir sporte, ir moksle, o kitas tik sporte.

Jūs treneriu dirbate šešiolika metų. Kaip pamoka pasikeitė per šešiolika metų?

Negaliu teigti, kad situacija keičiasi metams bėgant. Situacija lyg blogėja, bet ateina keli šaunūs, sportiški vaikai ir vėl gerai! (šypsosi) Noriu pasidžiaugti šiuolaikiniu jaunimu, kuris užsikrėtė lengvuoju kultūrizmu: lygiagretės, skersiniai lauke. Tai nedaug kainuojanti sporto šaka ir tikrai naudinga.

Aktyvumas kūno kultūros pamokose mažėja. Kokias klaidas daro mokyklos?

Galiu įvardinti vieną, aktualią problemą - mokiniai ateina po  aštuonių pamokų ir jie nebegeba sportuoti... Kas yra svarbu profesionaliame sporte? Poilsis, maistas ir rėžimas. Išeina vaikai į mokyklą, suvalgo šokoladuką, bandelę arba nieko, ateina į paskutinę kūno kultūros pamoką, organizmas išsekęs ir jie nebeturi energijos bėgioti.

Tai ką derėtų keisti?

Kūno kultūra, menai ir muzika yra tarsi neprivalomos pamokos. Daugelis imituoja traumas, pateikia iš klubų pažymas... Turėtų būti oficialūs atsiskaitymai, įdomesni užsiėmimai tam, kad sumažėtų mokinių pamokų praleidimas. Dviejų pamokų per savaitę neužtenka. Manau, reikia 3-4 pamokų per savaitę, kad  vaikai būtų sportiškesni, aktyvesni, sveikiau gyventų. Mokiniams reikia naujovių, negalime 25 metus laikytis to paties pamokų plano.

Tekstas: Živilė Milerytė; Nuotrauka: pexels.com

Spausdinti

Ar jaunimas „susipykęs“ su ideologiniu mąstymu?

on 2017 rugsėjo 11, Pirmadienis 15:14.

Lietuvių nusivylimas valdžia vis didėja ir didėja... Sakysite, kad „nieko gero“ nepasiūlo? Naujus, jaunus politikus greitai „nugesina“ seni valdžios vilkai, taip užkirsdami kelią naujai kartai, galbūt nepopuliariam mąstymui. Bet gal čia visai kita problema – mes tik nemokame išsirinkti tinkamos valdžios?

Mokyklose nėra pamokų, kurios būtų skirtos politiniam švietimui. Paklauskite aštuoniolikmečio, ar jis žino, kas mūsų Seimo pirmininkas? Kas yra liberalizmas? Kuo skiriasi „kairieji“ ir  „dešinieji“? Nežino? O turėtų, nes  tokio amžiaus asmuo turi teisę balsuoti ir išrinkti valdžią.

„Mokykla turi lavinti ideologinį mąstymą, kad žmogus nepasiduotų ekstremistams (fundamentalistams, anarcho kapitalistams ir t.t.), kurie asmenį padaro mankurtu (žmogus, neatsimenantis savo ir kitų tautų istorinės praeities, patirties, praradęs istorinę perspektyvą ir gebantis gyventi tik šia diena – aut.p.)“, - sako psichologas Tomas Lagūnavičius.

Ugdymo įstaigos turi ne formuoti ideologiją, bet parodyti jaunam žmogui įvairius pasirinkimus ir paaiškinti kas ir kaip vyksta. Pavyzdžiui, kuo skiriasi socializmas nuo liberalizmo, kokie privalumai ir trūkumai konservatizmo ir kt. Mokykla turi būti apolitiška ir tik  informuoti. Taip formuojasi socialiai aktyvūs žmonės. Reikia lavinti asmenybę, kad ji būtų adekvati pasirinkti, žinoti, ką renka į valdžia, nes tai liečia jį patį – Lietuvos pilietį.

Jaunas žmogus pasiduoda reklamoms, garsiai išsakytoms mintims. Prisiminkime laikotarpį, kai  vienai Seimo kadencijai atstovavo A. Valinsko „žvaigždžių kalvė“, komanda, kurios narių pavardės buvo garsesnės visuomenėje nei politiką išmanančių senų seimo narių. Šiam beprotiškam tautos sprendimui galėjo turėti įtakos rinkėjų ideologinis pamatas. Jo tiesiog nėra arba jis per silpnas išrinkti tinkamą aukštesnę valdžią.

Negalvokite, kad jaunam žmogui politika nėra įdomi. Jums susidaro toks įspūdis, nes ne kiekvienas jaunas asmuo nori garsiai diskutuoti tema, kur nelabai nusimano, neturi svarių argumentų. Reikia pabrėžti, kad demokratija gali mumis manipuliuoti: „Žmogus turi įgimtą poveikį būti apgautam.  Jei žmogus  turi sąmonę, jis supranti ką kalba politikai. Jie daro mums įtaką, kuriai gali pasipriešinti“, - apie žmogaus psichologiją pasakoja T. Lagūnavičius.

Suformavę teisingą ideologinį mąstymo pagrindą mokyklos suole, mes užauginsime piliečius, kurie gebės diskutuoti, suprasti, domėsis politika. Tada pradės kurtis tikros politinės partijos, organizacijos,  dirbančios profesionaliai. Dabar jauniems žmonėms trūksta žinių, todėl jie yra pasyvūs politinėje veikloje.

Tekstas: Živilė Milerytė; Nuotrauka: Karolina Černevičienė

id