Spausdinti

„videoRECORDart“ renginio programa

on 2017 rugpjūčio 22, Antradienis 13:57.

Griebk savo išmanųjį, filmuojantį fotoaparatą ar net vaizdo kamerą.
Įšok į režisieriaus kailį.
Ateik rugpjūčio 24 d., 18 val.
Į Sandėlių g. 7, Kaune.
Kursime daugiausiai trumpametražių filmų per 30 min.
Darysime tai, ko Lietuvoje dar nebuvo. #TIKpasMUS
Pasiimk draugą ir nerk į kūrybą! 

mažinta kėdė

 

Foto: Karolina Černevičienė

Planuojantiems laiką, dalinamės renginio scenarijumi:
18:00 – susitinkame adresu Sandėlių g. 7;
18:20 – trumpai primename taisykles;
18:30 – STARTAS. Prasidės 30 min. laikas skirtas filmavimui;
19:00 – Su „Windows movie maker 6.0“ programa montuosime vaizdo įrašus kuriuos padarėte per 30 min;
19.30 – dalinsimės rezultatais ir įspūdžiais, vaišinsimės kava ir arbata.

Spausdinti

Rugsėjo 1d. 17 val. Sandėių g. 7

on 2017 rugpjūčio 21, Pirmadienis 16:15.

Kviečiame į rugsėjo 1-sios šventę, kuri vyks Sandėlių g. 7. 17 val
Sekite mus, domėkitės, ir mes pažadame jus nustebinti ;)
KSMC Facebook'e: https://www.facebook.com/kaunosuaugus...

Video: Karolina Černevičienė, Saulius Černevičius;
Muzika: Bensound.com

Be pavadinimo

Spausdinti

Ar mokykla turi mokyti kurti aukštąją kultūrą?

on 2017 rugpjūčio 21, Pirmadienis 15:21.

„Mokykla turi mokyti kurti aukštąją kultūrą“ – pasakoja socialinių mokslų daktaras Tomas Lagūnavičius. Pasak jo, modernusis menas praras vartotojus dėl ypač siauros savo auditorijos.  Teatro žiūrovų salės pilnos žiūrovų  popsinių renginių metu, tačiau auditorijos nelieka, kai rodomi spektakliai,  kurie reikalauja platesnio akiračio. „Niekas nekalba apie „Science art“ (mokslo meną – liet.), „Video art“ (video meną – liet.), kurie yra visiškai nauji, bet juos reikia mokykloje išmokyti“ – vardina priežastis T. Lagūnavičius.

O ar Lietuvos mokyklos skatina domėtis aukštuoju menu? Ne,  jie linksta prie to paties siauro mąstymo, tarsi ribodami žmonių individualumą. Mokykla vadinama kultūros tašku miestuose ir kaimuose, tačiau kokia gali būti kultūra, jei yra ribotas visuomenės požiūris? 

Direktoriaus Tomo Lagūnavičiaus komentaras video reportaže. 

Tekstas (ištrauka): Živilė Milerytė

Video: Karolina Černevičienė ir Saulius Černevičius

Foto

 

Spausdinti

PASIEKIME VIDEO MENO REKORDĄ KARTU!

on 2017 rugpjūčio 21, Pirmadienis 10:32.

rugpjucio 24 vertikalus posteris qr - mazas 1024

Spausdinti

Kas yra neuroedukologija?

on 2017 rugpjūčio 18, Penktadienis 12:37.

Paskaitų ciklas

Centrinės nervų sistemos impulsų įtaka mokymuisi : naujos neuroedukologijos žinios ir praktiniai patarimai pedagogams ir besimokantiems.

Įžanginė (teorinė)  dalis.

Sparčiame naujųjų technologijų amžiuje dinamiškoje visuomenėje komunikuojantys individai privalo operatyviai reaguoti į menkiausius technologijų pokyčius, kurie veikia sociumo gyvenimą. Medijų progresas veikia žmonių gerbūvį, psichologinę  gyvenimo sanklodą. Ekonominė plėtra privertė suprasti, kad intelektiniai ištekliai didžiausia XXI amžiaus vertybė, o informacija vertesnė už pinigus. Visuotiniu vertybių perkainavimo laikotarpiu radosi įvairių naujų edukologijos krypčių. Pereinamuoju etapu politinės ideologijos darė didelę įtaka švietimo koncepcijų kaitai. Šiuo metu vis didesnis dėmesys yra skiriamas žmogaus vidiniam pasauliui, jo individualybės atsiskleidimui, psichoemocinėms būsenoms subalansuoti – prioritetine vertybe tampa harmonijos siekiantis žmogus. Į mokinį imama žiūrėti ne kaip į „žinių gavėją“, bet kaip į unikalią asmenybę, veržlų, karjeros siekiantį lyderį. Pamažu aiškėja, jog akademinis mokymas  „veda Į niekur“, todėl  intensyviai ieškoma vis naujų ir dar naujesnių, turiningesnių  mokymosi formų ir metodų; lyderiaujančias pozicijas edukologijos moksle užėmė pozityviosios ir kognityvinės psichologijos kryptys.

I dalis. 5 neuroedukologijos principai

Socialinių mokslų daktaras, psichologas ir pedagogas Tomas Lagūnavičius  neuroedukologijos, kaip švietimą pagrindžiančios mokslo šakos inovatyvios koncepcijos pradininkas, akcentuoja  5 esminius žmogaus  nervų sistemos principus, kurie daro įtaką visam ugdymosi procesui.

1 principas

Smegenys neskiria realybės nuo vaizduotės, todėl mokytojas turi sukurti dirbtinę realybę, kad ją galėtų fiksuoti mokinio centrinė nervų sistema.

Ugdymo procese turi būti taikomi ir dažnai keičiami  įvairūs poveikio  metodai. Jie privalo būti kompleksiški ir naudojami vienu metu, kad sustiprėtų dėmesio koncentracija,  smegenys greičiau įsisavintų informaciją   ir ilgam įsimintų tai, ką mokėsi.

2 principas

Žmogus mato tai, apie ką dažnai galvoja. Mokytojas turi vizualiai demonstruoti tą, ko nori išmokyti tuo metu, kad mokinys matytų ir nuolat apie tai mąstytų. Kai žmogus gauna daugybę informacijos iš karto, centrinė nervų sistema tos informacijos nebeužfiksuoja. (Tada sunku susikoncentruoti ir mokinys nebesugeba pvz., perskaityti ilgo teksto ir suvokti jo prasmių).

Todėl pateikiama medžiaga turi būti skaidoma į atskirus infovienetus. Kiekvieną jų būtina įsiminti 100 procentu, kitu atveju individas nesugebės užsiimti kūrybine veikla. Tik visiems infovienetams centrinėje nervų sistemoje susijungus į vientisą tinklą smegenys juos aktyvuoja, ir informacijos kartojimas bei įsiminimas sustiprėja. Čia yra kūrybinio meistriškumo esmė.

3. principas

Didžiąją laiko dalį smegenys dirba autopilotu pirminiais infovienetais  automatiniu rėžimu. Tai paneigia mitą, kad pasiruošti abitūros egzaminui ir jį išlaikyti gali padėti vien tik internete rasta medžiaga. Norėdami gerai įsiminti ir išmokti reikiamą medžiagą turime išsiugdyti įgūdžius, kitaip sakant,  „išmokyti“ centrinę nervų sistemą įprasti automatiškai perduoti suformuotus impulsus. Pavyzdžiui, muzikantas neatliks sudėtingos pjeses, jei jo smegenyse nebus „įrašytos“ gamos, kurios automatiškai, per infovienetų tinklą leidžia pagroti visą kūrinį. Mokinys neparašys teksto be klaidų, jei jo centrinėje nervų sistemoje nebus „įrašytos“ pagrindinės rašybos taisyklės. Abiturientas, tik persiskaitęs internete apie literatūros kūrinius ir jų autorius, neparašys rašinio, nes jo smegenys nebus išanalizavusios, užfiksavusios ir įsiminusios atskirų  kūrinių segmentų, kuriuos aktyvuotų per infovienetų tinklą ir juos kūrybiškai sujungtų į vientisą tekstą, šiuo atveju - rašinį. Todėl labai svarbu, kad centrinė nervų sistema iš pirmo karto ir nedideliais kiekiais infovienetų gautų teisingą informaciją apie atlikimo techniką, kurią vėliau taikys automatiškai. Reikia pasakyti, kad pirminę užfiksuotą ir įsimintą medžiagą smegenys priima kaip „teisingą“, pvz., iškart išmokus, tarkim, netaisyklingos technikos metant kamuolį į krepšį, vėliau bus daug sunkiau išmokti taisyklingų metimų. Todėl svarbiausia išmokti, suformuoti ir įtvirtinti įgūdžius bei technikas iškart ir taisyklingai, kad centrinėje nervų sistemoje nesusiformuotų klaidingos infovienetų tinklo jungtys.

4. principas

Žmogaus smegenims būtinas periodiškas poilsis, todėl jos laikas nuo laiko „atsijungia“. Kaip jau minėta, per didelio informacijos kiekio per trumpą laiką centrinė nervų sistema įsiminti negali, nes nesugeba sukurti tarptinklinių ryšių. Tai būtina žinoti pedagogams: labai svarbu pamokos metu maždaug kas 10 minučių daryti nedideles pauzes medžiagos fiksavimui smegenyse. Jei mokytojas skaito 30 minučių „paskaitą“, tai ne tik neprasminga, bet ir žalinga. Mokiniai nesugeba nei išmokti, nei įsiminti, nes centrinė nervų sistema per tą laiką periodiškai „poilsiauja“, nesukuria  infovienetų, kaip atminties saugyklos, ir ,žinoma, negali sujungti juos tarpusavio ryšiais. Moksliškai įrodyta, kad tokių „paskaitų“ metu žmogus įsisavina tik 5 procentus girdėtos informacijos, visa kita smegenys arba neužfiksuoja, arba tuoj pat pamiršta.

5. principas

Tai, ką mokomės ir ką išmokstame anatomiškai keičia centrinės nervų sistemos sandarą. Daugėja neuronų, susidaro daugiau infovienetų  jungčių ir t.t. Vadinasi, ir tai, KĄ mes mokomės, ir, svarbiausia, KAIP mokomės, keičia ne tik mūsų pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą, bet ir mūsų centrinės nervų sistemos anatomiją bei fiziologiją...

 

Kaip greitai ir teisingai įsiminti, išmokti ir kūrybiškai perteikti mokymosi medžiagą bus rašoma II dalyje „Praktiniai patarimai“.

Rita Kaučikienė

 

 neuro 1

   

    

Spausdinti

Į mokyklą už 5 EUR. Ar misija įmanoma?

on 2017 rugpjūčio 18, Penktadienis 15:38.

Kol vaikai liūdnai skaičiuoja dienas iki atostogų pabaigos, tėvai vis atidėlioja mokyklinių prekių apsipirkimą... Ne vienas moksleivio tėvas sutiks, kad išleisti vaiką į mokyklą reikia pakratyti šeimos taupyklę. Kauno jaunimo mokykla ir Suaugusiųjų mokymo centras dalinasi praktiškais (truputį drastiškais) patarimais, kurie padės sutaupyti ir nenuskriausti šeimos atostogų biudžeto:

mažesnis

  1. Atidarykite vaikų stalčius... Ir nustebsite, kiek gėrybių rasite! Dažnai vaikai užmiršta nepanaudotus, tuščius sąsiuvinius. Arba sąsiuvinyje galite rasti vos du pripildytus puslapius. Apmaudu? Išplėškite prirašytus puslapius priekyje ir tiek pat gale. Sąsiuvinis iš naujo paruoštas darbui!
  2. Stalčiuose galite rasti ir liniuočių, ir trintukų, ir pieštukų. Nesijaudinkite, nuo stovėjimo savo funkcijos jie nepakeičia, tad drąsiai vaikui sudėkite į penalą.
  3. Vietoj naujos kuprinės pirktos iš prekybos centro, galite įsigyti prižiūrėta iš second hand‘o arba kitaip iš kitoPasiūlymų galite ieškoti įvairiose feisbuko grupėse, „Vinted“ platformoje, skelbimų puslapiuose. Bet kuriuo atvejui vaikui tai bus naujas aksesuaras.
  4. Pamirškite apie dalykų pratybas. Mokymų programos dažnai keičiasi, todėl mokytojai atitinkamai renkasi naujas pratybas. Mokslo metų pradžioje mokytojai paskelbs, kurias tiksliai pratybas privalo įsigyti moksleivis.
  5. Drąsiai kalbėkite su vaikais apie pinigus. Jeigu vis dėlto reikalauja naujų mokyklinių reikmenų, susitarkite, jog sutaupytus pinigus galėsite išleisti kitoms pramogoms.

Kviečiame moksleivius mokytis mūsų centre! O tėveliams primename, kad Kauno suaugusiųjų mokymo centre veikia erdvė vaikams. Jūsų atžalomis pasirūpins kvalifikuota auklėtoja.  

Tekstas: Živilė Milerytė

Nuotraukos šaltinis: „Pexel.com“