Spausdinti

Neįprasti klasių tipai

on 2017 rugpjūčio 28, Pirmadienis 16:17.

Mokytojams pateikti mokomąją dalyko medžiagą, pasitelkus kiekvienai klasei skirtingą metodiką – gali būti tikras iššūkis. Tik ne Kauno jaunimo mokyklos darbuotojams. Čia jau 5 metus sėkmingai veikia mokinių diferencijavimo į klasių tipus, sistema.

Klasės suskirstytos į grupes pagal gebėjimus ir poreikius: „išmokimo“, „postkognityvinio“, „neurodukologijos“ ir kt.  Mokiniai mokomi bazinių dalykų, remiantis šiomis grupių metodikomis. Privaloma mokomoji medžiaga pateikiama pagal klasei skirtą metodą. Kuriam klasės tipui mokinys priklausys, apsisprendžia mokinio tėvai: jie  yra supažindinti su visa informacija.

Jeigu mokinys priklauso „išmokimo“ grupei, jo tikslas kuo greičiau ir daugiau išmokti mokomosios medžiagos. Visi mokomųjų dalykų mokytojai, šios klasės mokiniams pateikia dalyko turinį taip, kad informacijos kiekis ir išmokimo greitis būtų didesnis nei įprastai besimokantiems.

Dažnai pasirenkamas klasės tipas, kuris paremtas   postkognityvinio mokymosi metodais. Jie lavina įgūdžius, kurie reikalingi argumentuotai pateikiant išvadas, analizuojant ir struktūruojant tekstus, vystant kritinį asmenybės mąstymą. Metodologija lengvai pritaikoma visiems dėstomiems dalykams.

Mūsų inovatyvios mokyklos ugdymo procese yra taikomi neurodukologijos principai. Šio tipo klasės mokiniai koncentruojasi į mokymus apie centrinę nervų sistemą. Ugdytiniams pritaikius neurodukologijos principus praktiškai, informacija greičiau įsisavinama.

Mokykloje šios metodikos sėkmingai taikytos 5 metus. Tačiau mokymosi grupių yra dar daugiau, pavyzdžiui, „bendradarbiavimo“ (skirta mokiniams turintiems mokymosi ir bendravimo problemų), „problemų sprendimo“ grupė (informacija įsisavinama per problemų sprendimo prizmę), „kūrybos“, „10 IQ tipų lavinimo“ ir t.t.. Jeigu metodas neatitinka tėvų ar mokinių lūkesčių, jis keičiamas ir ieškoma naujų ugdymo problemų sprendimo.  

Tekstas: Živilė Milerytė

Nuotrauka: Karolina Černevičienė

mazesniisss

 

Spausdinti

Mūsų mokykla pasiekė VIDEO ART rekordą Lietuvoje

on 2017 rugpjūčio 25, Penktadienis 12:33.

Kauno suaugusiųjų mokymo centre ir Kauno jaunimo mokykloje pasiektas Lietuvos rekordas! Vienoje vietoje per 30 min. nufilmuota 50 video art (video menas – liet.) filmukų ir sukurtas pirmas, daugiausia režisierių, net 11,  turintis filmas. Režisieriai 30 min. „pasinėrė“ į kūrybą, o profesionali IKT video montavimo komanda (Karolina ir Saulius Černevičiai) per tiek pat laiko sukūrė ištisą filmą, trunkantį 40 min.

„To Lietuvoje dar nebuvo! 11 režisierių-mėgėjų pasiektas rekordas: per pusę valandos žmonės išsilakstė po mokyklos teritoriją ieškodami, kuo daugiau idėjų. Gavo didžiulę  adrenalino dozę“, - įspūdžiais dalinosi direktorius Tomas Lagūnavičius. Renginys „videoRECORDart“ sukvietė namuose „užsisėdėjusius“ ir video menui prijaučiančius žmones.

Dalyviai per 30 min. Kauno suaugusiųjų mokymų centre turėjo nufilmuoti kuo daugiau trumpametražių video filmų. Kiekvienas režisierius įkėlė savo video medžiagą ir mokyklos komanda operatyviai sumontavo visą filmą. Didžioji dalis dalyvių filmavo savo išmaniaisiais telefonais. Keletas jų atsinešė vaizdo kameras ir fotoaparatus. „Smagu tai, kad į renginį įsitraukė įvairaus amžiaus žmonės: tėveliai atsivedė savo atžalas, močiutės - anūkus. Daugiausiai susirinko jaunų žmonių. Visiems tai tapo atrakcija“, - džiaugėsi organizatoriai.

Iš viso sukurta  50 video filmų. Tada 40 min. vyko bendro filmo peržiūra vaišinantis kava, arbata ir saldumynais. Direktorius T. Lagūnavičius visiems įteikė padėkas, o nominacijas sugalvojo patys renginio dalyviai. Originaliausia išrinka Nojaus Lysino kūryba, daugiausia trumpų filmukų sukūrė Rolandas Bykovas, o ilgiausias video montažas buvo  Ritos Kaučikienės. „Na, jau galite filmą siųsti į Kanų festivalį. Truputį kritikos nepakenks“, - juokavo dalyvis Eglandas Višinskas.

 „Džiaugiamės, kad atsiranda vis daugiau norinčių kurti video art, skatiname jų kūrybą ir nuoširdžiai palaikome. Trumpam tapome režisieriais, pasisėmėme idėjų vieni iš kitų ir pabendravome. Kviečiame ir kitas mokyklas lenktyniauti su mumis ir mus pralenkti“, – kalbėjo Kauno jaunimo mokyklos direktorius T. Lagūnavičius.

Nuotraukų galerija - FACEBOOK

Apie mus rašo 15min.lt Kas vyksta Kaune

Tekstas: Živilė Milerytė

Nuotraukos: Karolina Černevičienė, Saulius Černevičius

sumazintas

Spausdinti

Universalus mokytojas gali padėti išspręsti opiausias Lietuvos švietimo sistemos problemas

on 2017 rugpjūčio 24, Ketvirtadienis 16:37.

Viena aktualiausių problemų - skaudžiausia vieta - šiandienos Lietuvos švietimo sistemoje yra mokytojų trūkumas, ypatingai rajonuose ir kaimo vietovėse. Didieji miestai kol kas šitos grėsmės taip stipriai nejunta, bet laikui bėgant, vyresniajai kartai išėjus į užtarnautą poilsį, Damoklo kardas pakibs virš visų respublikos švietimo įstaigų. Turimomis žiniomis tik 1,9 procento abiturientų šiemet ruošiasi studijuoti edukologiją, o šie liūdni skaičiai rodo, kad po ketverių penkerių metų galbūt išvis nebebus kam mokyti mūsų vaikų...
Tačiau problema yra problema tik tol, kol nerastas jos sprendimo būdas. Atradus sprendimą problema tampa uždaviniu, kurį bendromis jėgomis nesunkiai galima išspręsti. Socialinių mokslų daktaras, psichologas, edukologas Tomas Lagūnavičius siūlo labai paprastą, Europos mokyklų praktikoje jau pasitvirtinusią, išeitį: turime ruošti universalius mokytojus, kurie dirbtų su vaikais nuo 1 iki 10, o kai kuriais atvejais ir iki 12 klasės. Savo sprendimui pagrįsti pedagogas pateikia 6 nenuginčijamus argumentus.
1. Edukologijos bakalaurai ir magistrai studijuodami įgyja visas reikiamus pedagogikos „įrankius“, puikiai išmano metodologiją, reikalingą dirbant mokykloje su vaikais. Jie taip pat turi daug dalykinių žinių, kurias gali pritaikyti praktikoje ir dėstyti toje pačioje mokykloje kelis dalykus (pvz., vienas ir tas pats mokytojas dėsto geografiją, fiziką ir matematiką), vesti integruotas pamokas, keisti mokymosi aplinkas. Todėl jauniems universaliems mokytojams atsivertų platesnės perspektyvos ir pedagogo profesija taptų patraukli ir prestižinė. Sukūrus universalių mokytojų darbo vietas daugiau jaunų žmonių studijuotų edukologiją ir dirbtų švietimo įstaigose. Universalaus pedagogo profesija suteiktų darbo vietos garantiją tiek jauniems specialistams, tiek „priešpensijinio“ amžiaus pedagogams.
Tekstas: Rita Kaučikienė
Video: Karolina Černevičienė, Saulius Černevičius
mok
Spausdinti

Senosios valgyklos mokyklose eros pabaiga

on 2017 rugpjūčio 24, Ketvirtadienis 15:39.

Kauno rajono mokyklos taps tikru eksperimentu – ar švediško stalo principas pasiteisins mokykloje ar ne? Didelės eilės valgykloje, sveikos gyvensenos alternatyvos  mitybos (pavyzdžiui, vegetarai) lėmė, kad  Švietimo ir Sveikatos ministerijos sprendimą: pakeisti mokinių maitinimo sistemą. Yra 4 švediško stalo  principai.

1.LinijosMokinys eidamas eile įsideda pietų patiekalus – pradedant salotomis ir baigiant gėrimais.  (Suomijoje mokiniai renkasi tik pieną arba vandenį). „Linijos“ variantas turi trūkumą – neįmanoma kontroliuoti kiekvieno mokinio maisto kiekį. Manoma, kad  mokiniai gali tuo piktnaudžiauti.  

2.Bufeto principas. Patiekalai išdėlioti ant vieno stalo: karštieji patiekalai, garnyras, salotos, užkandžiai, gėrimai. Mokinys savo nuožiūra įsideda norimo maisto. Svarbu tai, kad prie stalo vaikai gali prieiti iš visų pusių ir savo nuožiūra gali įsidėti norimo maisto porciją. Tada nelieka spūTačiau yra trūkumas – vaikai dažnai nenori valgyti vaisių bei daržovių, todėl jų mitybą tampa nepilnavertė. Jis negauna maisto, kurio reikia augančiam organizmui. Bufeto variantas taikomas Amerikoje ir dalyje Prancūzijos mokyklų.

3.Pasirinkimas iš kelių variantų. Išlieka švediško stalo principas – asmeninis patiekalų pasirinkimas. Tačiau valgyklos darbuotojas įdedatam tikrą kiekį maisto. Mokinys renkasi patiekalus nuo A iki Z. Vaikai gali rinktis iš 3 rūšių salotų,  garnyrų, mėsos ar žuvies. Taip yra kontroliuojamas kiekis ir išlieka mokinio pasirinkimas.  Šis švediško stalo variantas dabar mokykloms priimtiniausias.

4.Mišrus maitinimo principas. Mokiniai gali pasirinkti tam tikrą raciono dalį, pavyzdžiui, salotas ar garnyrą. O kitą pietų dalį, pavyzdžiui,  mėsos patiekalą, įdeda valgyklosŠiuo atveju, mokiniai turi mažiausią pasirinkimo galimybę. Mišrus variantas naudojamas dalyje Amerikos mokyklų.

5.Mažų porcijų principas. Valgykloje iš anksto paruoštos lėkštės su mažomis porcijomis. Mokinys pats pasirenka pats porcijų kiekį. Šis valgyklos pobūdis populiarus Pietų Korėjoje.

Labai svarbu kontroliuoti mokinių maisto pasirinkimą ir kiekį. Todėl atrodo geriausias maitinimo principas   „pasirinkimas iš kelių  variantų“: mokinys išsirenka, o darbuotojas įdeda maistą žinodamas kiekius. Manoma, kad šis variantas Kauno mokyklose gali neišspręsti problemos, kai mokiniams ilgai tenka stovėti eilėse. Eilės vis tiek  susidarys, nes aptarnaujančio personalo visada bus mažiau negu išalkusių mokinių. 

Tekstas: Živilė Milerytė

Video: Karolina Černevičienė, Saulius Černevičius

kms

Spausdinti

Ugdymo trajektorija

on 2017 rugpjūčio 24, Ketvirtadienis 08:22.

trajektorija

 

 

Tėvai imasi už galvų – norėdami paruošti vaiką abitūros  egzaminų sesijai, turi  mokėti didelius pinigus korepetitoriams. Tačiau abiturientų tėvai nėra užtikrinti, kad investuoti pinigai atsipirks, t.y. jų vaikas bus gerai paruoštas, įstos į  valstybės finansuojamą vietą ir gaus stipendiją.

Ką daryti šeimai, kuri turi vidutines pajamas, o vaikas nori studijuoti ganėtinai „brangią“ specialybę - mediciną?  Samdyti visų dalykų - chemijos, biologijos, lietuvių, istorijos ar fizikos, korepetitorius? Ar jie užtikrins mokinio rezultatus, kurie leis studijuoti valstybės finansuojamoje vietoje?

Mokyklos reikalauja iš abiturientų aukštų pasiekimų, bet pačios daug pastangų įdėti nenori. Lietuvoje retai pritaikoma, bet labai efektyvi sistema – mokinio mokymosi trajektorija. Kauno jaunimo mokykloje ir Kauno suaugusiųjų mokymo centre trajektoriją sudaro: pagrindinės paslaugos, papildomos paslaugos, lydinčios paslaugos, specialiosios paslaugos.

Mokyklos atlieka savo pagrindines funkcijas mokydamos bazinių dalykų. Tam, kad mokomoji medžiaga būtų įsisavinta, reikalingos papildomos paslaugos, todėl  bazinių dalykų mokymas turi būti  dar labiau sustiprintas. Viena iš papildomų  paslaugų yra dėmesio koncentracijos lavinimas. Pavyzdžiui, jūsų sūnus, būsimas gydytojas, dėl artėjančių egzaminų nebegali susikaupti, sukoncentruoti dėmesio. Mokykla teikia papildomas paslaugas tam, kad ši problema būtų išspręsta.

Kita svarbi organizacijos veiklos sritis  – lydinčios paslaugos. Suteikiama galimybė mokiniui pamatyti savo svajonių profesiją iš arčiau. Mokiniai kviečiami stebėti, ką veikia įvairių profesijų atstovai. Pavyzdžiui, jūsų dukra bijo kraujo, tačiau svajoja tapti veterinare. Mokykla gali suteikti sąlygas pabūti savanore veterinarijos klinikoje tam, kad mokinė suprastų darbo specifiką ir užtikrintai pasirinktų savo ateities kelią.

Esant vieno kliento sistemai mokykloje, užtikrinamas individualumas. Teikiant specializuotą paslaugą dar labiau įsigilinama į mokinių problemas ir kartu ieškoma efektyvesnių problemos  sprendimo būdų. Pavyzdžiui, išsiaiškinamos  mokinio žinių spragos, kurios užpildomos kol nevėlu. Jeigu mokinei, svajojančiai apie medicinos specialybę, trūksta įgūdžių sprendžiant chemijos uždavinius, tai  mokykloje skiriamos papildomos konsultacijos. Jos orientuotos iškeltai  problemai spręsti, konkrečiai  – spręsti chemijos uždavinius.  

Taigi mokiniui sudaryta individuali mokymosi trajektorija užtikrina visapusišką pagalbą. Didžiausi sistemos privalumai – individuali ir nemokama paslauga. Korepetitoriai gali tapti „atgyvena“ , jei Lietuvos mokyklos pradės naudotis ugdymo trajektorija.  

Video: Karolina Černevičienė, Saulius Černevičius;
Muzika: Bensound.com;
Tekstas: Živilė Milerytė.




Spausdinti

Ateities mokytojas. Koks jis?

on 2017 rugpjūčio 23, Trečiadienis 10:17.

Ar pagalvojote, kodėl vieni mokytojai yra  mokinių mylimi  autoritetai, o kiti – tiesiog mokytojai? Pirmieji  moka sudominti vaikus dėstomu dalyku, kiti – tiesiog dirba. Pasakysite, kad dabartinę kartą sunku sudominti? Tik ne šiuolaikiškam mokytojui! Pateikiame naujas mokytojo funkcijas, kurias privalo įsisavinti ateities mokytojas:

  • 1)Online ir realių mokomų dalykų (formalių ir neformalių) kursų koordinatorius. Pamokos medžiagą derina priimdamas inovatyvius sprendimus;
  • 2)Startapo moderatorius. Verslumo skatinimas, lavinimas;
  • 3)Moderatorius. Aptaria grupių kūrybos darbus, iškilusias problemas, tikrina naujos medžiagos ir įgūdžių įsisavinimą praktikoje.;
  • 4) Kitas funkscijas aptarsime netrukus!

teksas: Živilė Milerytė
video: Karolina Černevičienė, Saulius Černvičius
muzika: www.bensouns.com

naujos mokytojo funkcijos