Spausdinti

Savivaldybė keičia požiūrį dėl psichologinės pagalbos

on 2017 rugsėjo 04.

Kauno miesto savivaldybė atsižvelgė į psichologinės pagalbos prieinamumo mieste problemą. Šiandien skiriamas didelis dėmesys šiam klausimui. Kauno jaunimo mokyklos direktorius Tomas Lagūnavičius ir psichologė Lauksmina Samuolienė dalinasi naujais miesto savivaldybės planais.

DSC05289

Trumpai papasakokite, kokie yra pokyčiai psichologinio konsultavimo Kaune?

T. Lagūnavičius: Kaune trūksta psichologinės pagalbos paslaugų. Mokyklose esantys psichologai konsultuoja įvairiais klausimas, bet kada problema kyla šeimose, nėra galimybės šeimos nariams kiekvieną dieną lankytis mokykloje. Socialinis darbuotojas sprendžia kitas problemas, todėl  Kauno mieste veiks  centrai, į kuriuos žmonės galės kreiptis su įvairiomis psichologinėmis problemomis.

L. Samuolienė: Kaune planuojama steigti psichologinės pagalbos centrus, kuriouse žmonės galėtų gauti nemokamas konsultacijas, paskaitas ar seminarus šeimoms aktualiomis temomis. Šiuo metu jaučiamas psichologinės pagalbos trūkumas. Ji ne visiems prieinama. Pastebimas tarp institucinio bendradarbiavimo trūkumas.


Ar tai bus pasiekiama visiems?

L. Samuolienė: Tikimasi, kad daugiau nei 1000 žmonių turės galimybę gauti paslaugas naujai sukurtuose centruose.

Kokios šio centro išskirtinės funkcijos?

T. Lagūnavičius: Pirmą kartą Kaune bus tokie centrai, kurie bus skirti ne tik socialinės atskirties žmonėms, bet ir tiems, kurie turi rimtų psichologinių problemų - bendravimo sutrikimų, tarpusavio supratimo ir kt.  Svarbu paminėti, kad paslaugos teikiamos nemokamai.  Svarbiausia, kad savivaldybė teiks pagalbą, organizuos komandas, spręs ir vykdys kontrolės   kokybės paslaugas.

Ar centrai veiks mokyklose?

T. Lagūnavičius:  Padaliniai gali veikti įvairiose organizacijose,  pavyzdžiui, vyrų krizių centre, moterų krizių centre. Šiose įstaigose bus vieta, skirta būtent šio centro veiklai. Mes, kaip mokykla, esame suinteresuoti, kad dalis paslaugų būtų teikiama pačioje mokykloje, pavyzdžiui, paskaitos, užsiėmimai, grupinės konsultacijos.

Ar Kaune yra pakankamai psichologų, kurie galėtų dirbti tokio pobūdžio centruose?

T. Lagūnavičius: Psichologai įgyja bakalauro laipsnį, tačiau dirbti savarankiškai negali. Baigęs magistro studijas  vienas dirbti lygtai negali, jam reikia dar kelti kvalifikaciją už kurią reiki mokėti. Kyla klausimas, kaip Lietuvos universitetai paruošia psichologus darbo rinkai? Jeigu negalime baigusio studijas vadinti specialistu? Universitetai turėtų daugiau skirti dėmesio praktiniam pasiruošimo darbui, kad dirbtų savarankiškai.

L. Samuolienė: Tik baigusius studijas psichologus planuojama koordinuoti bent vienerius metus, su tikslu padėti naujam specialistui įsitvirtinti darbo rinkoje. Posėdžio metu buvo keliamas klausimas, kokia institucija ir kokiu minimaliu instrumentų „bagažu“ galėtų ir turėtų aprūpinti jauną psichologą.

Taigi Lietuvoje dėl psichologų paruošimo kyla daug klausimų...

T. Lagūnavičius: Į mokyklas ateina specialistai, kurie nėra pasiruošę dirbti praktiškai. Tai slopina ir pačių psichologų motyvaciją. Manau, dalis psichologų dėl to nenori dirbti. Atėjo laikas, kad savivaldybės spręstų šią problemą. Mes suprantame, kad adaptacija reikalinga, tačiau tai negali būti nesibaigiantis procesas...

L. Samuolienė: tarp institucinio bendradarbiavimo stoka trukdo ruošti kokybiškas paslaugas teigiančius specialistus. Universitetų, psichologinės ir pedagoginės tarnybos bei darbdavių, šiuo atveju mokyklų, bendradarbiavimas pagerintų psichologinės pagalbos kokybę.

 

Ar keičiasi pats požiūris į psichologą?  Kaip dažnai vaikai kreipiasi į pagalbos?

L. Samuolienė: Situacija pasikeitusi ne tik mokyklose, bet ir visos Lietuvos mastu. Tiek vaikai, tiek tėveliai vis drąsiau kreipiasi ir prašo psichologinės konsultacijos. Vaikai nori bendrauti, pasakotis, todėl kviesdama mokinius, kviečiu juos pokalbiui, o ne konsultacijai. Atrodytų, tai tik paprastas žodžių žaismas, tačiau jis mažiau stigmatizuoja ir leidžia mokiniams ar tėveliams jaustis saugiau.

T. Lagūnavičius: Kai psichologai tampa specialistu, o ne būna „guru“, tada viskas išsisprendžia. Jis yra padėjėjas, kuris visada yra šalia.

Tekstas: Živilė Milerytė

Nuotrauka: Karolina Černevičienė