Spausdinti

Neuroedukologija 3 dalis

on 2017 rugsėjo 04.

Vien tik teorinės mokslo žinios negali padėti keisti ir atnaujinti ugdymosi proceso. Neseniai buvo rašyta apie šio proceso spartinimo taktiką, kad per minimalų laiką gautume maksimalų rezultatą, o ugdymosi metu aktyviai veiktų centrinė nervų sistema. Socialinių mokslų daktaras, psichologas ir pedagogas Tomas Lagūnavičius sako, jog neužtenka laikytis 5 neuroedukologijos principų ir pateikia 11 neuroedukologijos praktinių žingsnių.
7 žingsnis
Mokomoji medžiaga turi būti perteikiama kuo emocionaliau, t.y. tai, kas kuriama vaizdu (judesiu, spalvos simboliu...) ir žodžiu, turi sukelti suvokėjo sąmonėje kuo stipresnes emocijas - džiaugsmą, nuostabą, liūdesį, abejonę... Visai nesvarbu, kokios emocijos, svarbus jų intensyvumo laipsnis, nes tada centrinė nervų sistema sukuria platesnį tinklą ir tokiu būdu greitai ir ilgam užfiksuoja reikiamą informaciją.
8 žingsnis
Kiekvienam besimokančiajam asmeniškai yra labai svarbu, ir jam būtina tai akcentuoti, kad naujai įsisavintos žinios reikalingos:
a. praktikai, pvz. atsiskaitęs egzamino metu mokinys gauna aukštesnį balą, pasiekęs geresnių rezultatų gali tikėtis įstoti į nemokamas studijas. Tai ekonominė nauda.
b. bendrakultūrinei informacijai įgyti, pvz. galimybė pasirodyti įdomiu ir patraukliu studijų metu ir dirbant.Pasiekti aukštesnį socialinį statusą, kitaip tariant, susikrauti kultūrinį kapitalą. (Tai ypač aktualu tiems jaunuoliams, kurių tėvai yra žemesnio socialinio rato atstovai.) Tai bendrakultūrinė nauda.
9 žingsnis
Mokslininkų neurologų teigimu, žmogus turi daugiau nei 5 mums žinomus pojūčius, (ne tik rega, klausa, lytėjimas, skonis...). Mokslinėje literatūroje jų yra įvardinama virš 30, (pvz., intuicija, magnetizmas, t.y. žmogus be kompaso nepažįstamoje vietovėje gali nustatyti pasaulio šalis, ir t.t.). Todėl mokymosi proceso metu reikia stengtis tų pojūčių sužadinti kiek įmanoma daugiau, o mokantis naujų dalykų išnaudoti kuo įvairesnes netradicines situacijas ir pozas – mokytis stovint ant vienos kojos arba žemyn galva... Kuo keistesnė situacija, tuo greičiau ir lengviau smegenys kaupia ir įsimena informaciją, nes nestandartinėje situacijoje centrinė nervų sistema nebegali dirbti automatiškai ir sukuriami nestandartiniai infovienetų tinklai.
10 žingsnis
Labai svarbu išmokti ir išmokyti perkeisti jau turimą informaciją. Kas jau yra išmokta, reikia sistemingai papildyti naujomis žiniomis; įvairiais būdais sujungti tai, kas žinoma su tuo, kas visiškai nauja, sudarinėti kuo daugiau ir kuo įvairesnių kombinacijų, perkeisti medžiagą taip, kad centrinė nervų sistema imtų lyginti turimą ir naują informaciją. Tai reiškia, perkurti, nes pakeisti vaizdiniai yra ryškesni, todėl geriau įsimenami ir išlieka ilgalaikėje žmogaus atmintyje. Tokiu būdu sustiprinti ir įvairialypiai ryšiai smegenyse atveria kelius kūrybiniams veiksmams, neuroedukologų įvardinamais kaip kūrybos technologijos arba kūrybos metodologija. Kuo daugiau ir kuo įvairesniais būdais metodologiškai bus perkūrinėjama informacija, tuo daugiau bus išmokstama kūrybos technologijų. Yra skiriami 2 kūrybos etapai - 1. Mokinys savo gautas, perkurtas ir sukonstruotas žinias „parduoda“ mokytojui ir gauna atlygį – įvertinimą. 2.Mokytojas klausia, kokiomis kūrybos technologijomis pasinaudojęs mokinys gavo rezultatą – intelektinį produktą. Kai mokinys supranta KAIP jis kuria, tada kūryba tampa gamyba, o mokinys – kūrybos technologu. Kuo daugiau mokinys išmoksta kūrybos metodų arba technologijų, tuo universalesniu kūrybos specialistu jis tampa, ir todėl yra labai paklausus darbo rinkoje.
11 žingsnis
Paskutinis žingsnis yra vadinamas „kūryba per prievartą“, nes kūrybai įkvėpimo nereikia. Sąmoningas, sisteminis, kruopštus kūrybos technologijų panaudojimas yra tarsi Lego kaladėlių konstravimas. Įvaldžius technikas ir naudojant daugybę jų sujungimo –perkūrimo metodų gaunamas norimas rezultatas. „Prievarta“ šiuo atveju traktuojama kaip nuolatinis, sisteminis nenutrūkstamas kūrybos procesas – neuroedukologijos technikos labai paprastai išsprendžia problemą „noriu – nenoriu“, „galiu – negaliu“. Kūryba tampa konstravimu, gerai įsisąmonintu procesu, o kūrybos specialistas, įvaldęs daugialypę metodologiją, labai greitai sukuria daugybę naujų ir unikalių produktų per labai trumpą laiką.
Tekstas: Rita Kaučikienė ;
video: Karonila Černevičienė, Saulius Černevičiusneuro 3