Spausdinti

Kas yra neuroedukologija?

on 2017 rugpjūčio 18.

Paskaitų ciklas

Centrinės nervų sistemos impulsų įtaka mokymuisi : naujos neuroedukologijos žinios ir praktiniai patarimai pedagogams ir besimokantiems.

Įžanginė (teorinė)  dalis.

Sparčiame naujųjų technologijų amžiuje dinamiškoje visuomenėje komunikuojantys individai privalo operatyviai reaguoti į menkiausius technologijų pokyčius, kurie veikia sociumo gyvenimą. Medijų progresas veikia žmonių gerbūvį, psichologinę  gyvenimo sanklodą. Ekonominė plėtra privertė suprasti, kad intelektiniai ištekliai didžiausia XXI amžiaus vertybė, o informacija vertesnė už pinigus. Visuotiniu vertybių perkainavimo laikotarpiu radosi įvairių naujų edukologijos krypčių. Pereinamuoju etapu politinės ideologijos darė didelę įtaka švietimo koncepcijų kaitai. Šiuo metu vis didesnis dėmesys yra skiriamas žmogaus vidiniam pasauliui, jo individualybės atsiskleidimui, psichoemocinėms būsenoms subalansuoti – prioritetine vertybe tampa harmonijos siekiantis žmogus. Į mokinį imama žiūrėti ne kaip į „žinių gavėją“, bet kaip į unikalią asmenybę, veržlų, karjeros siekiantį lyderį. Pamažu aiškėja, jog akademinis mokymas  „veda Į niekur“, todėl  intensyviai ieškoma vis naujų ir dar naujesnių, turiningesnių  mokymosi formų ir metodų; lyderiaujančias pozicijas edukologijos moksle užėmė pozityviosios ir kognityvinės psichologijos kryptys.

I dalis. 5 neuroedukologijos principai

Socialinių mokslų daktaras, psichologas ir pedagogas Tomas Lagūnavičius  neuroedukologijos, kaip švietimą pagrindžiančios mokslo šakos inovatyvios koncepcijos pradininkas, akcentuoja  5 esminius žmogaus  nervų sistemos principus, kurie daro įtaką visam ugdymosi procesui.

1 principas

Smegenys neskiria realybės nuo vaizduotės, todėl mokytojas turi sukurti dirbtinę realybę, kad ją galėtų fiksuoti mokinio centrinė nervų sistema.

Ugdymo procese turi būti taikomi ir dažnai keičiami  įvairūs poveikio  metodai. Jie privalo būti kompleksiški ir naudojami vienu metu, kad sustiprėtų dėmesio koncentracija,  smegenys greičiau įsisavintų informaciją   ir ilgam įsimintų tai, ką mokėsi.

2 principas

Žmogus mato tai, apie ką dažnai galvoja. Mokytojas turi vizualiai demonstruoti tą, ko nori išmokyti tuo metu, kad mokinys matytų ir nuolat apie tai mąstytų. Kai žmogus gauna daugybę informacijos iš karto, centrinė nervų sistema tos informacijos nebeužfiksuoja. (Tada sunku susikoncentruoti ir mokinys nebesugeba pvz., perskaityti ilgo teksto ir suvokti jo prasmių).

Todėl pateikiama medžiaga turi būti skaidoma į atskirus infovienetus. Kiekvieną jų būtina įsiminti 100 procentu, kitu atveju individas nesugebės užsiimti kūrybine veikla. Tik visiems infovienetams centrinėje nervų sistemoje susijungus į vientisą tinklą smegenys juos aktyvuoja, ir informacijos kartojimas bei įsiminimas sustiprėja. Čia yra kūrybinio meistriškumo esmė.

3. principas

Didžiąją laiko dalį smegenys dirba autopilotu pirminiais infovienetais  automatiniu rėžimu. Tai paneigia mitą, kad pasiruošti abitūros egzaminui ir jį išlaikyti gali padėti vien tik internete rasta medžiaga. Norėdami gerai įsiminti ir išmokti reikiamą medžiagą turime išsiugdyti įgūdžius, kitaip sakant,  „išmokyti“ centrinę nervų sistemą įprasti automatiškai perduoti suformuotus impulsus. Pavyzdžiui, muzikantas neatliks sudėtingos pjeses, jei jo smegenyse nebus „įrašytos“ gamos, kurios automatiškai, per infovienetų tinklą leidžia pagroti visą kūrinį. Mokinys neparašys teksto be klaidų, jei jo centrinėje nervų sistemoje nebus „įrašytos“ pagrindinės rašybos taisyklės. Abiturientas, tik persiskaitęs internete apie literatūros kūrinius ir jų autorius, neparašys rašinio, nes jo smegenys nebus išanalizavusios, užfiksavusios ir įsiminusios atskirų  kūrinių segmentų, kuriuos aktyvuotų per infovienetų tinklą ir juos kūrybiškai sujungtų į vientisą tekstą, šiuo atveju - rašinį. Todėl labai svarbu, kad centrinė nervų sistema iš pirmo karto ir nedideliais kiekiais infovienetų gautų teisingą informaciją apie atlikimo techniką, kurią vėliau taikys automatiškai. Reikia pasakyti, kad pirminę užfiksuotą ir įsimintą medžiagą smegenys priima kaip „teisingą“, pvz., iškart išmokus, tarkim, netaisyklingos technikos metant kamuolį į krepšį, vėliau bus daug sunkiau išmokti taisyklingų metimų. Todėl svarbiausia išmokti, suformuoti ir įtvirtinti įgūdžius bei technikas iškart ir taisyklingai, kad centrinėje nervų sistemoje nesusiformuotų klaidingos infovienetų tinklo jungtys.

4. principas

Žmogaus smegenims būtinas periodiškas poilsis, todėl jos laikas nuo laiko „atsijungia“. Kaip jau minėta, per didelio informacijos kiekio per trumpą laiką centrinė nervų sistema įsiminti negali, nes nesugeba sukurti tarptinklinių ryšių. Tai būtina žinoti pedagogams: labai svarbu pamokos metu maždaug kas 10 minučių daryti nedideles pauzes medžiagos fiksavimui smegenyse. Jei mokytojas skaito 30 minučių „paskaitą“, tai ne tik neprasminga, bet ir žalinga. Mokiniai nesugeba nei išmokti, nei įsiminti, nes centrinė nervų sistema per tą laiką periodiškai „poilsiauja“, nesukuria  infovienetų, kaip atminties saugyklos, ir ,žinoma, negali sujungti juos tarpusavio ryšiais. Moksliškai įrodyta, kad tokių „paskaitų“ metu žmogus įsisavina tik 5 procentus girdėtos informacijos, visa kita smegenys arba neužfiksuoja, arba tuoj pat pamiršta.

5. principas

Tai, ką mokomės ir ką išmokstame anatomiškai keičia centrinės nervų sistemos sandarą. Daugėja neuronų, susidaro daugiau infovienetų  jungčių ir t.t. Vadinasi, ir tai, KĄ mes mokomės, ir, svarbiausia, KAIP mokomės, keičia ne tik mūsų pasaulėžiūrą ir pasaulėjautą, bet ir mūsų centrinės nervų sistemos anatomiją bei fiziologiją...

 

Kaip greitai ir teisingai įsiminti, išmokti ir kūrybiškai perteikti mokymosi medžiagą bus rašoma II dalyje „Praktiniai patarimai“.

Rita Kaučikienė

 

 neuro 1